Sūduvių knygelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.255.58.64 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Turaids keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Sudovian Book - sacrifice of goat.jpg|miniatiūra|200px|right|Sūduvių knygelė su ožio aukojimo iliustracija]]
[[Vaizdas:Sudovian Book - sacrifice of goat.jpg|miniatiūra|200px|right|Sūduvių knygelė su ožio garbinimo iliustracija]]
'''Sūduvių knygelė''' ({{de|Sudauer Büchlein}}) – scholastikos dogmatika grįsta, įvairių šaltinių kompiliacija, papildyta jos autoriaus - Johanneso Graumanno (Poliandro) - sukurtomis mitologemomis ir jų fantasmagoriniais aprašais. Ši mitologijos fikcija labiau vertintina kaip ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių ir viduriniosios vokiečių žemaičių, taip pat šių kalbų samplaikos, vartotos XVI a. Prūsijoje, paminklas, bet ne vakarų baltų senosios kultūrinės savasties, kurios jis nesuponuoja, šaltinis.
'''Sūduvių knygelė''' ({{de|Sudauer Büchlein}}) – nežinomo autoriaus parašytas veikalas [[vokiečių kalba]], [[XVI a.]] [[prūsai|prūsų]] tikėjimų aprašymų rinkinys. Jo parašymo vieta ir laikas taip pat nėra nustatyti.

Knygelėje pateikiama informacija yra tuo vertinga, kad ja yra rėmęsi daugelis [[baltai|baltų]] [[baltų religija|religijos]] ir [[baltų mitologija|mitologijos]], [[kalbotyra|kalbotyros]] bei [[baltų kultūra|kultūros]] tyrėjų. Jos parašymo laikas, struktūra ir menama autorystė traktuojama nevienareikšmiškai.


== Sukūrimo aplinkybės ==
== Sukūrimo aplinkybės ==

11:13, 27 lapkričio 2020 versija

Sūduvių knygelė su ožio garbinimo iliustracija

Sūduvių knygelė (vok. Sudauer Büchlein) – scholastikos dogmatika grįsta, įvairių šaltinių kompiliacija, papildyta jos autoriaus - Johanneso Graumanno (Poliandro) - sukurtomis mitologemomis ir jų fantasmagoriniais aprašais. Ši mitologijos fikcija labiau vertintina kaip ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių ir viduriniosios vokiečių žemaičių, taip pat šių kalbų samplaikos, vartotos XVI a. Prūsijoje, paminklas, bet ne vakarų baltų senosios kultūrinės savasties, kurios jis nesuponuoja, šaltinis.

Sukūrimo aplinkybės

Būta kelių veikalo perrašų ir mažiausiai penki perspaudai. Pirminis Sūduvių knygelės rankraštis iki šiol nerastas. Išlikusių perrašų, o vėliau ir spausdintinių leidinių pavadinimai skiriasi.

Manoma, kad Sūduvių knygelė sukurta neatsitiktinai, ji buvo užsakomojo pobūdžio. Veikalo parašymą galėjo finansuoti Brandenburgo hercogas Albrechtas (1490–1568), paskutinis Kryžiuočių ordino magistras, reorganizavęs šalį pagal pasaulietinės valstybės modelį, t. y. perėjęs reformacijos šalininkų pusėn. Daroma prielaida, neva šis veikalas buvo didaktinės literatūros kūrinys, skirtas supažindinti Prūsijos dvasininkus su prastuomenėje tebegyvavusiomis pagonybės apraiškomis.

Turinys

Sūduvių knygelėje aiškiai teigiama, kad joje minimi dievai buvo garbinami ne tik sūduvių, bet ir kitų prūsų genčių atstovų. Kūrinyje pateiktas dievų sąrašas, surūšiuotas pagal eilę, nuo dangaus į žemę ir požemį: Ockopirmus (vyriausiasis dangaus ir žvaigždžių dievas), Swayxtix (šviesos dievas), Auschauts (ligonių dievas), Autrimpus (jūrų dievas), Patrimpas (tekančių vandenų dievas), Bardoayts (laivų dievas), Pergrubrius (augalų dievas), Pilnitis (gausos dievas), Perkūnas (griaustinio ir lietaus dievas), Peckols (pragaro ir tamsos dievas), Pokulai (skraidančios dvasios arba velniai), Puškaitis (žemės dievas) ir jo tarnai Barstukai ir Markopole.

Išsamiai aptartos vestuvių, laidotuvių, mirusiųjų pagerbimo tradicijos, tarp jų ir ritualinis ožio aukojimas. Darbas aprašo Sembos sūduvių papročius.

Literatūra

  • Sūduvių knygelė. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. p. 355–356. ISBN 5-420-01470-X.

Nuorodos