Sūduvių knygelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sūduvių knygelė su ožio garbinimo iliustracija

Sūduvių knygelė (vok. Sudauer Büchlein) – scholastikos dogmatika grįsta, įvairių šaltinių kompiliacija, papildyta jos autoriaus - Johanneso Graumanno (Poliandro) - sukurtomis mitologemomis ir jų fantasmagoriniais aprašais. Ši mitologijos fikcija labiau vertintina kaip ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių ir viduriniosios vokiečių žemaičių, taip pat šių kalbų samplaikos, vartotos XVI a. Prūsijoje, paminklas, bet ne vakarų baltų senosios kultūrinės savasties, kurios jis nesuponuoja, šaltinis.

Sukūrimo aplinkybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kodifikuota 15 Sūduvių knygelės nuorašų. Iš jų liko 10 (A[p], α, B, C, E, G, G[p], J[p], K, X), 5 dingę (†D, †ε, †F, †H, †X1).

Manoma, kad Sūduvių knygelė sukurta neatsitiktinai, ji buvo užsakomojo pobūdžio. Veikalo parašymą galėjo finansuoti Brandenburgo hercogas Albrechtas (1490–1568), paskutinis Kryžiuočių ordino magistras, reorganizavęs šalį pagal pasaulietinės valstybės modelį, t. y. perėjęs Reformacijos šalininkų pusėn.

Šio šaltinio sukūrimo tikslas – motyvuoti papildomų teisinių sankcijų įvedimą jotvingių tautai, t. y. 1525 m. gruodžio 10 d. Valdančiųjų luomų atstovų susirinkime patvirtintų Prūsijos kunigaikštystės krašto valdymo nuostatų dalies apie sankcijas už ožio garbinimą (Die Landesordnung den 10. Dezember 1525. Art. 32: Von zauberey vnd bockheyligen) parengimą.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš 18-os Sūduvių knygelėje užfiksuotų, sūduviams priskiriamų, sakralinės konotacijos mitologemų (Auschauts, Autrimpus, Bardoayths, Barstucke, Deywoty Zudwity, Hullmigeria, Markopole, Ockopirmus, Parkuns, Peckols, Pergrubrius, Pilnitis, Pockols, Potrimpus, Puschkayts, Swayxtix, waidler, Wourschkaite) autentiškiems baltų teonimams priskirti 3 (t. y. Parkuns, Peckols, Potrimpus [2 iš jų paveldėti]), 8 šio šaltinio autoriaus sukurtiems pseudoteonimams (Auschauts, Autrimpus, Bardoayths, Markopole, Pergrubrius, Pilnitis, Pockols, Puschkayts), 1 – vakarų baltų pseudosintagmoms (Ockopirmus), 2 – polonizmams (Deywoty Zudwity [2-ojo sintagmos dėmens aspektu], Barstucke), 2 – germanizmams (waidler, Wourschkaite), 1 – germanų toponimams (be sakralinės konotacijos – Hullmigeria), 1 – vakarų baltų mitoastronimams (Swayxtix).

Daugelis Sūduvių knygelės etnografinių (t. y. sužadėtuvių, mirusiųjų išlydėjimo, metinių šventimo ir pavogtų dalykų paieškos) motyvų priskirtini vakarų germanų (vokiečių), vakarų slavų (lenkų) ar semitų religinių apeigų introdukcijos refleksijoms (pvz., nuotakos apsiausto pirkimas; vestuvių palydovo apibėgimas 3 kartus aplink vežimą, kuriame sėdi nuotaka; jaunosios plaukų nukirpimas ir kt.), arba šio šaltinio autoriaus sukurtiems pramanams (jaunosios apsišlapinimas, mirusiojo sodinimas kėdėn ir jo palaikų gabenimas į kapines vežimu, moters palaikų apvyniojimas siūlais ir kt.).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rolandas Kregždys. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020 (ISBN 978-609-8231-18-2; ISSN 2669=1620).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kregždys R. 2018. Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Deywoty Zudwity, Ockopirmus etimologinė raida ir semantinė transformacija. Baltu Filoloģija 26(2) 2017. Rīga: Latvijas Universitāte, 37–94 (ISSN 1691-0036 / ISBN 978-9934-18-296-9 );
  • Kregždys R. 2018. Sūduvių knygelės nuorašų formalioji analizė bei analitinė eksplikacija. Archivum Lithuanicum 20. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 89–124 (ISSN 1392-737X);
  • Kregždys R. 2018. Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: jtv. Pockols funkciniai alternantai (mitonimų v. dial. [RPr.] Aitwars, lie. áitvaras formalioji ir etimologinė analizė). Prace Bałtystyczne 7. Warszawa: Uniwersytet Warszawski, 83–113 (ISBN 978-83-65667-79-3);
  • Kregždys R. 2018. Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Swayxtix, Auschauts etimologinė raida ir semantinė transformacija. Baltu filoloģija 27(1). Rīga: Latvijas Universitāte, 13–73 (ISSN 1691-0036);
  • Kregždys R. 2019. Sūduvių knygelės autorystės problema. Knygotyra 72. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 255–273 (ISSN 0204-2061 / (ONLINE) ISSN 2345-0053; DOI: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2019.72.28);
  • Kregždys R. 2019. Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: aukojimo apeigų genezė ir tipologinė latrijos atitiktis lingvistiniu bei ikonografiniu aspektu. Baltu filoloģija 28(1). Rīga: Latvijas Universitāte, 33–105 (ISSN 1691-0036; DOI: http://doi.org/10.22364/bf.28.02);
  • Kregždys R. 2019. On the origin of the mythonyms OPruss. Worskaito / Borsskayto (S. Grunau) // Yatv. Wourschkaite (Yatvigian Book). Komunikaty Mazursko-Warmińskie 4(306). Olsztyn: Archiwum Państwowe w Olsztynie / Towarzystwo Naukowe i Instytut Północny im. Wojciecha Kętrzyńskiego, 780–807 (ISSN 0023-3196);
  • Kregždys R. 2019. Etymological Analysis and Transformation of the Semantic Value of the Mythonym Ockopirmus. Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska. Sectio FF – Philologiae. Vol. XXXVII. Lublin: Uniwersytet Marii Curie-Skłodowskiej, 209–221 (ISSN: 0239-426X; e-ISSN: 2449-853X; DOI: 10.17951/ff.2019.37.1.209-221);
  • Kregždys R. 2019. Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus (↔ Autrimpus [← Natrimpus]), Pilnitis, Parkuns, Peckols, Pockols etimologinė raida ir semantinė transformacija. Baltu filoloģija 28(2). Rīga: Latvijas Universitāte, 35–106 (ISSN 1691-0036; https://doi.org/10.22364/bf.28.2.02);
  • Kregždys R. 2019. Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: sužadėtuvių ir laidotuvių bei uzurpuotų objektų paieškos ritualų genezė ir tipologinė atitiktis kitų ide. tautų apeigų aspektu. Simbolis Lietuvos kultūroje (Senovės baltų kultūra 10). Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 123–186 (ISSN 2669-0985; ISBN 978-609-8231-15-1).