Pašariniai augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Automatinis skyrelio "Nuorodos" pavadinimo taisymas. |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Fodder growing.jpg|thumb|300px|right|Pašariniai augalai]] |
[[Vaizdas:Fodder growing.jpg|thumb|300px|right|Pašariniai augalai]] |
||
'''Pašariniai augalai''', arba '''pašarinės kultūros''' |
'''Pašariniai augalai''', arba '''pašarinės kultūros''' – pašarui naudojami augalai.<ref name="vle">{{VLE|22|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/pasariniai-augalai-2628 Pašariniai augalai]}}</ref> Jiems priskiriami: [[pašarinės žolės]], [[šakniavaisiai]] ([[Griežtis|griežčiai]], [[Morka|morkos]], [[ropė]]s, [[Runkelis|runkeliai]]), [[gumbavaisiai]] ([[bulvė]]s, [[Topinambas|topinambai]]), [[arbūziniai augalai]] (pvz., [[Melionas|melionai]], [[Moliūgas|moliūgai]], [[Pašarinis arbūzas|pašariniai arbūzai]]), [[silosiniai augalai]] (pvz., [[kukurūzai]], [[Vikis|vasariniai vikiai]], [[Lubinas|pašariniai lubinai]], [[Pupa|pašarinės pupos]], [[Saulėgrąža|saulėgrąžos]], [[sorgas]], [[rapsas]]), varpiniai ir ankštiniai [[javai]]. |
||
Auginami ir pašarinių augalų mišiniai (pvz., [[Vikis|vikių]] ir [[Aviža|avižų]], [[Žirnis|žirnių]] ir [[Miežis|miežių]], [[Dobilas|dobilų]] ir [[Liucerna|liucernos]] su [[Varpinės žolės|varpinėmis žolėmis]]). |
Auginami ir pašarinių augalų mišiniai (pvz., [[Vikis|vikių]] ir [[Aviža|avižų]], [[Žirnis|žirnių]] ir [[Miežis|miežių]], [[Dobilas|dobilų]] ir [[Liucerna|liucernos]] su [[Varpinės žolės|varpinėmis žolėmis]]). |
||
Lietuvoje, iš javų pašarui daugiausia sėjama miežių, mažiau avižų, palyginti mažai [[Grūdiniai|grūdinių]] – [[Ankštiniai|ankštinių]], javų, žirnių, vikių, [[Lubinas|lubinų]], [[Pupa|pupų]]. Be to, pašarui dar auginama [[Runkelis|pašarinių runkelių]], dalis [[Bulvė|bulvių]], [[Kukurūzai|kukurūzų]], vienmečių žolių mišinių, daugiamečių žolių ([[Dobilas|dobilų]], [[Liucerna|liucernų]], [[Varpinės žolės|varpinių žolių]]). |
|||
Lietuvos ganyklose ganomi gyvuliai, pjaunama [[žolė]] vasaros ir žiemos pašarui. Žalieji pašarai sudaro 25–30 % viso žolėdžių gyvulių pašaro poreikio. Gyvuliams daug sušeriama koncentruotų pašarų – 35–40 % jų poreikio. [[Kiaulė|Kiaulių]] ir [[Paukščiai|paukščių]] racionuose jie sudaro 85–100 % pašarų poreikio. |
|||
== Pašarinių žolių pavadinimai == |
|||
<small>Pavadinimai pateikti pagal agronominį skirstymą.</small> |
<small>Pavadinimai pateikti pagal agronominį skirstymą.</small> |
||
[[Vaizdas:Alopecurus pratensis Grote vossenstaart (1).jpg|thumb|200px|[[Pievinis pašiaušėlis]] (''Alopecurus pratensis'')]] |
[[Vaizdas:Alopecurus pratensis Grote vossenstaart (1).jpg|thumb|200px|[[Pievinis pašiaušėlis]] (''Alopecurus pratensis'')]] |
||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
[[Vaizdas:Dactylis glomerata seedhead.jpg|thumb|200px|[[Paprastoji šunažolė]] (''Dactylis glomerata'')]] |
[[Vaizdas:Dactylis glomerata seedhead.jpg|thumb|200px|[[Paprastoji šunažolė]] (''Dactylis glomerata'')]] |
||
[[Vaizdas:Festuca pratensis.jpeg|thumb|200px|[[Tikrasis eraičinas]] (''Festuca pratensis'')]] |
[[Vaizdas:Festuca pratensis.jpeg|thumb|200px|[[Tikrasis eraičinas]] (''Festuca pratensis'')]] |
||
* [[Pievinis pašiaušėlis]] (''Alopecurus pratensis'') |
* [[Pievinis pašiaušėlis]] (''Alopecurus pratensis'') |
||
* [[Aukštoji avižuolė]] (''Arrhenatherum elatius'') |
* [[Aukštoji avižuolė]] (''Arrhenatherum elatius'') |
||
* [[Paprastoji šunažolė]] (''Dactylis glomerata'') |
* [[Paprastoji šunažolė]] (''Dactylis glomerata'') |
||
* [[Tikrasis eraičinas]] (''Festuca pratensis'') |
* [[Tikrasis eraičinas]] (''Festuca pratensis'') |
||
Eilutė 76: | Eilutė 76: | ||
== Taip pat skaitykite == |
== Taip pat skaitykite == |
||
*[[Kultūrinių augalų sąrašas]] |
* [[Kultūrinių augalų sąrašas]] |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{išn}} |
|||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
[http://www.agrolitpa.lt/about.php?page_menu=18&page_id=23&lng=LT Pašariniai augalai] (lietuvių, anglų, rusų k.) |
* [http://www.agrolitpa.lt/about.php?page_menu=18&page_id=23&lng=LT Pašariniai augalai] (lietuvių, anglų, rusų k.) |
||
{{Commons|Fodder|no=T}} |
{{Commons|Fodder|no=T}} |
20:52, 16 birželio 2020 versija
Pašariniai augalai, arba pašarinės kultūros – pašarui naudojami augalai.[1] Jiems priskiriami: pašarinės žolės, šakniavaisiai (griežčiai, morkos, ropės, runkeliai), gumbavaisiai (bulvės, topinambai), arbūziniai augalai (pvz., melionai, moliūgai, pašariniai arbūzai), silosiniai augalai (pvz., kukurūzai, vasariniai vikiai, pašariniai lubinai, pašarinės pupos, saulėgrąžos, sorgas, rapsas), varpiniai ir ankštiniai javai.
Auginami ir pašarinių augalų mišiniai (pvz., vikių ir avižų, žirnių ir miežių, dobilų ir liucernos su varpinėmis žolėmis).
Lietuvoje, iš javų pašarui daugiausia sėjama miežių, mažiau avižų, palyginti mažai grūdinių – ankštinių, javų, žirnių, vikių, lubinų, pupų. Be to, pašarui dar auginama pašarinių runkelių, dalis bulvių, kukurūzų, vienmečių žolių mišinių, daugiamečių žolių (dobilų, liucernų, varpinių žolių).
Lietuvos ganyklose ganomi gyvuliai, pjaunama žolė vasaros ir žiemos pašarui. Žalieji pašarai sudaro 25–30 % viso žolėdžių gyvulių pašaro poreikio. Gyvuliams daug sušeriama koncentruotų pašarų – 35–40 % jų poreikio. Kiaulių ir paukščių racionuose jie sudaro 85–100 % pašarų poreikio.
Pašarinių žolių pavadinimai
Pavadinimai pateikti pagal agronominį skirstymą.
- Pievinis pašiaušėlis (Alopecurus pratensis)
- Aukštoji avižuolė (Arrhenatherum elatius)
- Paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata)
- Tikrasis eraičinas (Festuca pratensis)
- Gausiažiedė svidrė (Lolium multiflorum)
- Daugiametė svidrė (Lolium perenne)
- Nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea)
- Pašarinis motiejukas (Phleum pratense)
- Pievinė miglė (Poa pratensis)
- Paprastoji miglė (Poa trivialis)
- Gelsvoji visgė (Trisetum flavescens)
- Stačioji dirsė (Bromus erectus)
- Paprastoji kietavarpė (Cynosurus cristatus)
- Raudonasis eraičinas (Festuca rubra)
- Vienametė miglė (Poa annua)
- Tikroji knisažolė (Cynodon dactylon)
- Baltoji smilga (Agrostis alba)
- Kvapnioji gardūnytė (Anthoxanthum odoratum)
- Kiškio ašarėlės (Briza media)
- Beginklė dirsė (Bromus inermis)
- Nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea)
- Avinis eraičinas (Festuca ovina)
- Pūkuotoji vilnūnė (Holcus lanatus)
- Gojinė miglė (Poa nemoralis)
- Švelnioji dirsė (Bromus mollis)
- Kupstinė šluotsmilgė (Deschampsia caespitosa)
- Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium)
- Mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga)
- Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata)
- Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale)
- Krūminis builis (Anthriscus silvestris)
- Paprastasis kmynas (Carum carvi)
- Lankinis barštis (Heracleum sphondylium)
- Didžioji ožiažolė (Pimpinella magna)
- Plaukuotasis gyslotis (Plantago media)
- Paprastoji gyvatžolė (Bistorta major)
- Paprastasis varputis (Elytrigia repens)
- Plačialapis gyslotis (Plantago major)
- Pelkinė neužmirštuolė (Myosotis palustris)
- Pievinė kartenė (Cardamine pratensis)
- Paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare)
- Paprastasis perluotis (Anthyllis vulneraria)
- Paprastasis garždenis (Lotus corniculatus)
- Pelkinis garždenis (Lotus uliginosus)
- Baltažiedis barkūnas (Metilotus albus)
- Mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa)
- Apyninė liucerna (Medicago lupulina)
- Sėjamasis esparcetas (Onabrychis viciafolia)
- Sėjamoji seradėlė (Ornithopus sativus)
- Vaistinė ožragė (Trigonella foenum graecum)
- Aleksandrijos dobilas (Trifolium alexandrium)
- Mažasis dobilas (Trifolium dubium)
- Pūstavaisis dobilas (Trifolium fragiferum)
- Rausvasis dobilas (Trifolium hybridum)
- Purpurinis dobilas (Trifolium incarnatum)
- Raudonasis dobilas (Trifolium pratense)
- Baltasis dobilas (Trifolium repens)
- Ganyklinis dobilas (Trifolium campestre)
- Sėjamasis pelėžirnis (Lathyrus sativus)
- Pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis)
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ Pašariniai augalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Nuorodos
- Pašariniai augalai (lietuvių, anglų, rusų k.)