Mikalojus Mianovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
patikslinta |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
| sutuoktinis = Antonina Misevičiūtė |
| sutuoktinis = Antonina Misevičiūtė |
||
| tėvai = Motiejus Mianovskis |
| tėvai = Motiejus Mianovskis |
||
| vaikai = Antanas, Konstantinas ir |
| vaikai = Antanas, Konstantinas ir Aleksandras (dvyniai), Jonas |
||
| veikla = |
| veikla = |
||
| sritis = |
| sritis = |
||
08:08, 6 birželio 2020 versija
| Mikalojus Mianovskis | |
|---|---|
| Gimė | 1783 m. Luckas |
| Mirė | 1843 m. balandžio 16 d. (~60 metų) Šalčininkai |
| Tėvai | Motiejus Mianovskis |
| Sutuoktinis (-ė) | Antonina Misevičiūtė |
| Vaikai | Antanas, Konstantinas ir Aleksandras (dvyniai), Jonas |
| Pareigos | Vilniaus universiteto rektorius |
| Išsilavinimas | gydytojas akušeris |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Šventojo Vladimiro III laipsnio ordinas, Švento Stanislovo ordinas | |
Mikalojus Mianovskis (1783 m. Luckas – 1843 m. balandžio 16 d. Šalčininkai) – Lietuvos gydytojas akušeris, fiziologas, filosofijos (1802 m.) ir medicinos (1807 m.) daktaras.
Biografija
1805 m. baigė Vilniaus universitetą. 1810–1832 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, skaitė fiziologijos, anatomijos kursus. 1816 - 1818 metais Mianovskis tobulinosi užsienyje.[1] Nuo 1818 m. Mikalojus Mianovskis vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akušerijos katedrai. jam buvo pavestas ir papildomas vaikų ligų kursas.[2] Po 1822 m. Mianovskis buvo Medicinos instituto prefektas. Išleido miologijos vadovėlį.[1] 1819–1825 m. Mikalojus Mianovskis tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, 1831–1832 m. rektorius.[1]
Uždarius universitetą, Mianovskis buvo 1832–1842 m. Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos Akušerijos katedros ir klinikos vedėjas; profesorius. 1832–1833 m. ir 1839–1842 m. Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos rektorius.
Mikalojus Mianovskis pagerino akušerijos dėstymą. Pirmasis Lietuvoje nurodė, kad nėščioji privalo laikytis tam tikro režimo ir higienos. Dalyvavo Vilniaus medicinos draugijos, įkurtos 1805 m. veikloje. Parašė akušerijos vadovėlį „Gimdymo meno mokslas moterims“, 1818 m. 2 leidimas 1825 m., lenkų kalba.[3]
M.Mianovskis priklausė masonų ložei "Uolusis lietuvis". [4]
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p.688. ISBN 978-5417-01062-0.
- ↑ Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137. ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ Mikalojus Mianovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.
- ↑ Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994, p. 443. ISBN 5-417-00676-9.