Mikalojus Mianovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Stela (aptarimas | indėlis)
patikslinta
Eilutė 7: Eilutė 7:
| gimimo data = {{Gimė|1783||}}
| gimimo data = {{Gimė|1783||}}
| gimimo vieta = [[Luckas]]
| gimimo vieta = [[Luckas]]
| mirties data = {{Mirė|1843|||1783||}}
| mirties data = {{Mirė|1843|04|16|1783||}}
| mirties vieta = [[Šalčininkai]]
| mirties vieta = [[Šalčininkai]]
| tautybė =
| tautybė =
| pilietybė =
| pilietybė =
| sutuoktinis =
| sutuoktinis = Antonina Misevičiūtė
| tėvai =
| tėvai = Motiejus Mianovskis
| vaikai = Antanas, Konstantinas ir Aleksandra (dvyniai), Jonas
| vaikai =
| veikla =
| veikla =
| sritis =
| sritis =
Eilutė 23: Eilutė 23:
| studentai =
| studentai =
| žinomas =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| apdovanojimai = Šventojo Vladimiro III laipsnio ordinas, Švento Stanislovo ordinas
| parašas =
| parašas =
| pastabos=
| pastabos=
}}
}}
'''Mikalojus Mianovskis''' ([[1783]] m. [[Luckas]] – [[1843]] m. [[Šalčininkai]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas akušeris, fiziologas, filosofijos ([[1802]] m.) ir medicinos ([[1807]] m.) daktaras.
'''Mikalojus Mianovskis''' ([[1783]] m. [[Luckas]] – [[1843]] m. [[balandžio 16]] d. [[Šalčininkai]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas akušeris, fiziologas, filosofijos ([[1802]] m.) ir medicinos ([[1807]] m.) daktaras.


== Biografija ==
== Biografija ==


[[1805]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]].
[[1805]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]].
[[1810]]–[[1832]] m. Vilniaus universiteto dėstytojas, skaitė fiziologijos, anatomijos kursus. 1816 - 1818 metais Mianovskis tobulinosi užsienyje. <ref>Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p.688. ISBN 978-5417-01062-0.</ref> Nuo 1818 m. Mikalojus Mianovskis vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akušerijos katedrai. jam buvo pavestas ir papildomas vaikų ligų kursas.<ref>Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137. ISBN 9986-09-047-4.</ref> Po 1822 m. Mianovskis buvo Medicinos instituto prefektas. Išleido miologijos vadovėlį. <ref>Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p.688. ISBN 978-5417-01062-0.</ref>
[[1810]]–[[1832]] m. Vilniaus universiteto dėstytojas, skaitė fiziologijos, anatomijos kursus. 1816 - 1818 metais Mianovskis tobulinosi užsienyje.<ref name="Josephas Frankas">Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p.688. ISBN 978-5417-01062-0.</ref> Nuo 1818 m. Mikalojus Mianovskis vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akušerijos katedrai. jam buvo pavestas ir papildomas vaikų ligų kursas.<ref>Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137. ISBN 9986-09-047-4.</ref> Po 1822 m. Mianovskis buvo Medicinos instituto prefektas. Išleido miologijos vadovėlį.<ref name="Josephas Frankas"/>
[[1819]]–[[1825]] m. Mikalojus Mianovskis tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, [[1831]]–[[1832]] m. rektorius.<ref>Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p.688. ISBN 978-5417-01062-0.</ref>
[[1819]]–[[1825]] m. Mikalojus Mianovskis tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, [[1831]]–[[1832]] m. rektorius.<ref name="Josephas Frankas"/>


Uždarius universitetą, Mianovskis buvo [[1832]]–[[1842]] m. [[Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija|Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos]] Akušerijos katedros ir klinikos vedėjas; profesorius. [[1832]]–[[1833]] m. ir [[1839]]–[[1842]] m. Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos rektorius.
Uždarius universitetą, Mianovskis buvo [[1832]]–[[1842]] m. [[Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija|Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos]] Akušerijos katedros ir klinikos vedėjas; profesorius. [[1832]]–[[1833]] m. ir [[1839]]–[[1842]] m. Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos rektorius.

07:45, 6 birželio 2020 versija

Mikalojus Mianovskis
Gimė 1783 m.
Luckas
Mirė 1843 m. balandžio 16 d. (~60 metų)
Šalčininkai
Tėvai Motiejus Mianovskis
Sutuoktinis (-ė) Antonina Misevičiūtė
Vaikai Antanas, Konstantinas ir Aleksandra (dvyniai), Jonas
Pareigos Vilniaus universiteto rektorius
Išsilavinimas gydytojas akušeris
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Šventojo Vladimiro III laipsnio ordinas, Švento Stanislovo ordinas

Mikalojus Mianovskis (1783 m. Luckas1843 m. balandžio 16 d. Šalčininkai) – Lietuvos gydytojas akušeris, fiziologas, filosofijos (1802 m.) ir medicinos (1807 m.) daktaras.

Biografija

1805 m. baigė Vilniaus universitetą. 18101832 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, skaitė fiziologijos, anatomijos kursus. 1816 - 1818 metais Mianovskis tobulinosi užsienyje.[1] Nuo 1818 m. Mikalojus Mianovskis vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akušerijos katedrai. jam buvo pavestas ir papildomas vaikų ligų kursas.[2] Po 1822 m. Mianovskis buvo Medicinos instituto prefektas. Išleido miologijos vadovėlį.[1] 18191825 m. Mikalojus Mianovskis tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, 18311832 m. rektorius.[1]

Uždarius universitetą, Mianovskis buvo 18321842 m. Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos Akušerijos katedros ir klinikos vedėjas; profesorius. 18321833 m. ir 18391842 m. Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos rektorius.

Mikalojus Mianovskis pagerino akušerijos dėstymą. Pirmasis Lietuvoje nurodė, kad nėščioji privalo laikytis tam tikro režimo ir higienos. Dalyvavo Vilniaus medicinos draugijos, įkurtos 1805 m. veikloje. Parašė akušerijos vadovėlį „Gimdymo meno mokslas moterims“, 1818 m. 2 leidimas 1825 m., lenkų kalba.[3]

M.Mianovskis priklausė masonų ložei "Uolusis lietuvis". [4]

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p.688. ISBN 978-5417-01062-0.
  2. Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137. ISBN 9986-09-047-4.
  3. Mikalojus Mianovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.
  4. Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994, p. 443. ISBN 5-417-00676-9.