Magnetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
as beveik nieko nepakeiciau tik pridejau kad koks magnetas yra stipriauses pagal ju nedidi bet ju forma
S Atmestas 86.38.40.73 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Minorax keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Magnet0873.png|thumb|200px|Strypelio pavidalo magneto lauko linijos]]
[[Vaizdas:Magnet0873.png|thumb|200px|Strypelio pavidalo magneto lauko linijos]]
[[Vaizdas:Strypelio formos magnetas.jpg|thumb|200px|Strypelio formos magnetas]]
[[Vaizdas:Strypelio formos magnetas.jpg|thumb|200px|Strypelio formos magnetas]]
'''Nuolatiniais magnetais''' arba '''magnetais''' vadinami ilgai neišsimagnetinantys [[Kūnas (fizika)|kūnai]]. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – [[feromagnetikas|feromagnetikai]]. Tai [[geležis]], [[nikelis]], [[kobaltas]]. Dėl [[Elektronas|elektronų]] sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas kūnas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka [[elektros srovė]], turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Vienodi magnetų poliai vienas kitą stumia, o skirtingi – traukia. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji, žiediniai, apvalieji ir t. t. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra magnetinė rodyklė. O pats stipriauses iš šiu magnetu yra strypinis.
'''Nuolatiniais magnetais''' arba '''magnetais''' vadinami ilgai neišsimagnetinantys [[Kūnas (fizika)|kūnai]]. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – [[feromagnetikas|feromagnetikai]]. Tai [[geležis]], [[nikelis]], [[kobaltas]]. Dėl [[Elektronas|elektronų]] sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas kūnas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka [[elektros srovė]], turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Vienodi magnetų poliai vienas kitą stumia, o skirtingi – traukia. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji, žiediniai, apvalieji ir t. t. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra magnetinė rodyklė.


{{Commons|Category:Magnets}}
{{Commons|Category:Magnets}}

09:57, 27 balandžio 2020 versija

Strypelio pavidalo magneto lauko linijos
Strypelio formos magnetas

Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas kūnas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Vienodi magnetų poliai vienas kitą stumia, o skirtingi – traukia. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji, žiediniai, apvalieji ir t. t. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra magnetinė rodyklė.