Magnetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:33, 27 balandžio 2020 versija

Strypelio pavidalo magneto lauko linijos

Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas kūnas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Vienodi magnetų poliai vienas kitą stumia, o skirtingi – traukia. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji, žiediniai, apvalieji ir t. t. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra magnetinė rodyklė. O pats stipriauses iš šiu magnetu yra strypinis.

Vikiteka: Magnetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie elektromagnetizmą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Magnet0873.png|thumb|200px|Strypelio pavidalo magneto lauko linijos]]
 [[Vaizdas:Strypelio formos magnetas.jpg|thumb|200px|Strypelio formos magnetas]]
-'''Nuolatiniais magnetais''' arba '''magnetais''' vadinami ilgai neišsimagnetinantys [[Kūnas (fizika)|kūnai]]. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – [[feromagnetikas|feromagnetikai]]. Tai [[geležis]], [[nikelis]], [[kobaltas]]. Dėl [[Elektronas|elektronų]] sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas kūnas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka [[elektros srovė]], turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Vienodi magnetų poliai vienas kitą stumia, o skirtingi – traukia. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji, žiediniai, apvalieji ir t. t. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra magnetinė rodyklė.
+'''Nuolatiniais magnetais''' arba '''magnetais''' vadinami ilgai neišsimagnetinantys [[Kūnas (fizika)|kūnai]]. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – [[feromagnetikas|feromagnetikai]]. Tai [[geležis]], [[nikelis]], [[kobaltas]]. Dėl [[Elektronas|elektronų]] sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas kūnas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka [[elektros srovė]], turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Vienodi magnetų poliai vienas kitą stumia, o skirtingi – traukia. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji, žiediniai, apvalieji ir t. t. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra magnetinė rodyklė. O pats stipriauses iš šiu magnetu yra strypinis.
 {{Commons|Category:Magnets}}