Universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Šalinu neteisingą tvirtinimą apie "Sorbonos universitetą" (ten tik "bendrabutis" buvo, pats universitetas susidarė daug anksčiau). |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
Pirmasis Lietuvos universitetas – [[Vilniaus universitetas]] įkurtas [[1579]] m. |
Pirmasis Lietuvos universitetas – [[Vilniaus universitetas]] įkurtas [[1579]] m. |
||
== Struktūra == |
== Struktūra kebabų == |
||
Universitetus sudaro [[fakultetas|fakultetai]] – padaliniai, sudarantys kaip ir atskirą aukštąją mokyklą, kur dėstoma nustatyti [[mokslas|mokslai]].<ref name="ЭСБЕ_Факультеты">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXXV (1902): Усинский пограничный округ — Фенол, „Факультеты“, с. 246—258 [[:s:ru:ЭСБЕ/Факультеты]]</ref> |
Universitetus sudaro [[fakultetas|fakultetai]] – padaliniai, sudarantys kaip ir atskirą aukštąją mokyklą, kur dėstoma nustatyti [[mokslas|mokslai]].<ref name="ЭСБЕ_Факультеты">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXXV (1902): Усинский пограничный округ — Фенол, „Факультеты“, с. 246—258 [[:s:ru:ЭСБЕ/Факультеты]]</ref> |
||
21:23, 27 sausio 2020 versija
Kitos reikšmės – Universitetas (reikšmės).
Universitetas (nuo lot. universitas – visuma) – organizacija (aukštoji mokykla), kurioje siekiama laisvai dėstyti ir vystyti visas mokslo šakas, nepriklausomai nuo praktinio pritaikymo, turinti plačią autonomiją (savivaldą) su vyriausybės kontrole, bei suteikianti studijuojantiems platų užsiėmimų pasirinkimą.[1]
Universitetų gimimo data laikomi 1215 m., kai popiežiaus legatas Paryžiuje paskelbė, o popiežius patvirtino pirmąjį statutą.[2]
Istorija
Europoje pirmuoju universitetu laikomas Italijoje įsteigtas Bolonijos universitetas (1088 m.).
Pirmasis Lietuvos universitetas – Vilniaus universitetas įkurtas 1579 m.
Struktūra kebabų
Universitetus sudaro fakultetai – padaliniai, sudarantys kaip ir atskirą aukštąją mokyklą, kur dėstoma nustatyti mokslai.[3]
Henrio Mintsbergo teigimu, universitetai dažnai turi organizacinės struktūros konfigūraciją, vadinamą profesionalia organizacija.[4] Jai būdinga, kad funkcionavimo dalis didelė, susidedanti iš profesionalų, koordinuojama per apmokymą, turi plačią autonomiją.[4] Tokioje struktūroje taip pat daug tarnautojų,[4] maža vidurinės grandies vadovų,[4] maža technostruktūra.[5] Profesionalai dalyvauja ir administraciniame darbe, tad tokioje organizacijoje dažnai esama įvairių komitetų.[4]
Išnašos
- ↑ „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXXIVa (1902): Углерод — Усилие, „Университет“, с. 751—803 s:ru:ЭСБЕ/Университет
- ↑ Algimantas Karpus. Mechanika: paskaitos. Vilnius: Enciklopedija, 2003, 19 p. ISBN 9986-433-29-0.
- ↑ „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXXV (1902): Усинский пограничный округ — Фенол, „Факультеты“, с. 246—258 s:ru:ЭСБЕ/Факультеты
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Victoria Lemieux „Applying Mintzberg's Theories on Organizational Configuration to Archival Appraisal“ // „Archivaria“, 1998, 46, 32-85 psl. [1]
- ↑ Fred C. Lunenburg „Organizational Structure: Mintzberg’s Framework“ // „International Journal of Scholarly Academic Intellectual Diversity“, 2012, Volume 14, Number 1 Journal Volumes/Lunenburg, Fred C. Organizational Structure Mintzberg Framework IJSAID V14 N1 2012.pdf
|
Šis straipsnis apie aukštąsias mokymo įstaigas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |