Paryžiaus universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Papildyta... |
Apie XIX-XX a. universitetą, kad būtų ką rašyti atidalijus... |
||
| Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
1793 m. rugsėjo 15 d., per [[Didžioji Prancūzijos Revoliucija|Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją]], [[Nacionalinis Konventas]] nutarė Paryžiaus universitetą panaikinti.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Po revoliucijos vietoje uždarytų universitetų įkurtas [[Prancūzijos universitetas]].<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
1793 m. rugsėjo 15 d., per [[Didžioji Prancūzijos Revoliucija|Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją]], [[Nacionalinis Konventas]] nutarė Paryžiaus universitetą panaikinti.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Po revoliucijos vietoje uždarytų universitetų įkurtas [[Prancūzijos universitetas]].<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
||
1885 m. gruodžio 28 d. dekretu Paryžiuje (kaip ir kitose [[Akademija (Prancūzijos apygarda)|akademijose]]) buvo įkurtos fakultetus jungiančio fakultetų generalinės tarybos ({{fr|Conseil général des Facultés}}), į kurias įėjo.<ref name="ЭСБЕ_Университет"/> 1893 m. balandžio 28 d. dekretu fakultetai sujungti į korporaciją, turėjusią [[juridinis asmuo|juridinio asmens]] teises.<ref name="ЭСБЕ_Университет"/> 1896 m. liepos 1 d. Paryžiuje veikusių fakultetų visuma gavo Paryžiaus universiteto vardą.<ref name="ЭСБЕ_Университет">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXXIVa (1902): Углерод — Усилие, „Университет“, с. 751—803 [[:s:ru:ЭСБЕ/Университет]]</ref> |
|||
Šiame Paryžiaus universitete buvo penki fakultetai: protestantų teologijos, teisės, medicinos, mokslų ({{fr|faculté des sciences}}), humanitarinių mokslų ({{fr|faculté des lettres}}).<ref name="ЭСБЕ_Университет"/> |
|||
Universiteto biudžetą sudarydavo taryba, tvirtindavo [[Prancūzijos švietimo ministras]].<ref name="ЭСБЕ_Университет"/> Tarybai vadovaudavo akademijos rektorius (valdininkas).<ref name="ЭСБЕ_Университет"/> |
|||
Fakultetai turėjo savo biudžetus.<ref name="ЭСБЕ_Университет"/> Fakulteto [[valdymo organas|valdymo organai]] buvo susirinkimas iš visų dėstytojų bei taryba iš ordinarinių ir ekstraordinarinių profesorių.<ref name="ЭСБЕ_Университет"/> [[Posėdžio pirmininkas|Pirmininkaudavo]] dekanas, skiriamas švietimo ministro iš fakulteto susirinkimo bei universiteto tarybos pasiūlytų kandidatų.<ref name="ЭСБЕ_Университет"/> |
|||
Dėsrtytojus skirdavo [[Prancūzijos Respublikos Prezidentas]] pasiūlius fakultetui bei švietimo ministerijos nuolatinei tarybai.<ref name="ЭСБЕ_Университет"/> |
|||
1970 m. gruodžio 31 d. Paryžiaus universitetas padalintas į trylika: |
|||
* Université Paris I - Panthéon-Sorbonne |
|||
* Université Paris II - Panthéon-Assas |
|||
* Université Paris III - Sorbonne-Nouvelle |
|||
* Université Paris IV - Paris-Sorbonne |
|||
* Université Paris V - René-Descartes |
|||
* Université Paris VI - Pierre-et-Marie-Curie |
|||
* Université Paris VII - Denis-Diderot |
|||
* Université Paris VIII - Vincennes |
|||
* Université Paris IX - Paris-Dauphine |
|||
* Université Paris X - Paris-Nanterre |
|||
* Université Paris XI - Paris-Sud |
|||
* Université Paris XII - Paris-Val-de-Marne |
|||
* Université Paris XIII - Paris-Nord |
|||
[[1257]] m. ''Robertas de Sorbonas'' įkūrė Sorbonos kolegiją, vieną iš Paryžiaus kolegijų [[viduramžiai|Viduramžių]] epochoje. [[1882]] m. ši kolegija buvo uždaryta. Palaipsniui Sorbonos vardu ėmė vadintis Paryžiaus teologijos fakultetas, o XIX a. pab. Sorbonos kolegijos pastatai perėjo mokslų fakulteto žinion. Nuo to laiko Sorbonos pavadinimas ėmė prigyti visam Paryžiaus universitetui. [[1970]] m. Paryžiaus universitetą suskaidžius į 13 institucijų (Paryžiaus universitetai I–XIII), trys jų išlaikė Sorbonos pavadinimą. „Tikrąja“ Sorbona laikomas Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetas ({{Fr|Université de Paris I Panthéon-Sorbonne}}). Dauguma Paryžiaus universitetų lieka formaliai suvienytais į Paryžiaus akademiją, kurios administracija reziduoja centriniame Sorbonos pastate. |
[[1257]] m. ''Robertas de Sorbonas'' įkūrė Sorbonos kolegiją, vieną iš Paryžiaus kolegijų [[viduramžiai|Viduramžių]] epochoje. [[1882]] m. ši kolegija buvo uždaryta. Palaipsniui Sorbonos vardu ėmė vadintis Paryžiaus teologijos fakultetas, o XIX a. pab. Sorbonos kolegijos pastatai perėjo mokslų fakulteto žinion. Nuo to laiko Sorbonos pavadinimas ėmė prigyti visam Paryžiaus universitetui. [[1970]] m. Paryžiaus universitetą suskaidžius į 13 institucijų (Paryžiaus universitetai I–XIII), trys jų išlaikė Sorbonos pavadinimą. „Tikrąja“ Sorbona laikomas Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetas ({{Fr|Université de Paris I Panthéon-Sorbonne}}). Dauguma Paryžiaus universitetų lieka formaliai suvienytais į Paryžiaus akademiją, kurios administracija reziduoja centriniame Sorbonos pastate. |
||
01:45, 28 gruodžio 2019 versija
|
Šį straipsnį yra pasiūlyta išskirti į du ar daugiau straipsnių: Paryžiaus universitetas (XII-XVIII a.), Paryžiaus universitetas (XIX-XX a.) ir Sorbona! Neakivaizdžias priežastis, dėl kurių palikta ši žymė, galite sužinoti ir aptarti aptarime (papildomos informacijos gali būti istorijoje). |
Paryžiaus universitetas (pranc. Université de Paris) – XII a. pabaigoje Paryžiuje įkurta aukštoji mokykla, tapusi pavyzdžiu vėlesniems Europos universitetams. Lotynų kvartale įsikūręs universitetas dažnai vadinamas Sorbona (pranc. La Sorbonne).
Dažniausiai manoma, kad universitetas susidarė susijungus trims mokykloms, priklaususioms Paryžiaus Dievo Motinos katedrai, Paryžiaus šv. Ženevjevos abatijai bei Paryžiaus šv. Viktoro abatijai, pasak kitos versijos, universitetas kilęs tik iš katedrai priklaususios mokyklos.[1]
1200 m. Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas suteikė universitetui privilegiją, pagal kurią dėstytojai ir studentai galėjo būti teisiami tik bažnytinių teismų.[1]
Universitetui ir jo menų fakultetui vadovavo rektorius.[1] Rektoriaus kadencija iš pradžių buvo keturios ar šešios savaitės, vėliau Simonas de Brionas, popiežiaus legatas Prancūzijai, pailgino ją iki trijų mėnesių, po trejų metų ji buvo dar pailginta iki vienerių, dvejų ar trejų metų.[1]
Rektorių rinko keturių nacijų, į kurias buvo padalintas menų fakultetas, prokuratoriai.[1] Iš pradžių buvo Prancūzijos, Anglijos, Normandijos, Pikardijos nacijos, po Šimtamečio karo Anglija buvo pakeista į Vokietiją.[1]
Teologijos, kanonų teisės bei medicinos fakultetai buvo laikomi aukštesniaisiais fakultetais.[1] Jų vadovai buvo dekanai; toks pavadinimas pradėtas naudoti tryliktojo amžiaus antroje pusėje.[1] Susiklostė, kad aukštesnieji fakultetai teikdavo daktaro laipsnį, o menų fakultetas - bakalauro.[1] Vėliau atsirado licenciato laipsnis.[1]
Dvyliktame amžiuje atsirado kolegijos – studentų bendrabučiai.[1] Kolegijos buvo specializuotos, skirtos kurio nors fakulteto ar nacijos studentams.[1]
1793 m. rugsėjo 15 d., per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją, Nacionalinis Konventas nutarė Paryžiaus universitetą panaikinti.[1] Po revoliucijos vietoje uždarytų universitetų įkurtas Prancūzijos universitetas.[1]
1885 m. gruodžio 28 d. dekretu Paryžiuje (kaip ir kitose akademijose) buvo įkurtos fakultetus jungiančio fakultetų generalinės tarybos (pranc. Conseil général des Facultés), į kurias įėjo.[2] 1893 m. balandžio 28 d. dekretu fakultetai sujungti į korporaciją, turėjusią juridinio asmens teises.[2] 1896 m. liepos 1 d. Paryžiuje veikusių fakultetų visuma gavo Paryžiaus universiteto vardą.[2]
Šiame Paryžiaus universitete buvo penki fakultetai: protestantų teologijos, teisės, medicinos, mokslų (pranc. faculté des sciences), humanitarinių mokslų (pranc. faculté des lettres).[2]
Universiteto biudžetą sudarydavo taryba, tvirtindavo Prancūzijos švietimo ministras.[2] Tarybai vadovaudavo akademijos rektorius (valdininkas).[2]
Fakultetai turėjo savo biudžetus.[2] Fakulteto valdymo organai buvo susirinkimas iš visų dėstytojų bei taryba iš ordinarinių ir ekstraordinarinių profesorių.[2] Pirmininkaudavo dekanas, skiriamas švietimo ministro iš fakulteto susirinkimo bei universiteto tarybos pasiūlytų kandidatų.[2]
Dėsrtytojus skirdavo Prancūzijos Respublikos Prezidentas pasiūlius fakultetui bei švietimo ministerijos nuolatinei tarybai.[2]
1970 m. gruodžio 31 d. Paryžiaus universitetas padalintas į trylika:
- Université Paris I - Panthéon-Sorbonne
- Université Paris II - Panthéon-Assas
- Université Paris III - Sorbonne-Nouvelle
- Université Paris IV - Paris-Sorbonne
- Université Paris V - René-Descartes
- Université Paris VI - Pierre-et-Marie-Curie
- Université Paris VII - Denis-Diderot
- Université Paris VIII - Vincennes
- Université Paris IX - Paris-Dauphine
- Université Paris X - Paris-Nanterre
- Université Paris XI - Paris-Sud
- Université Paris XII - Paris-Val-de-Marne
- Université Paris XIII - Paris-Nord
1257 m. Robertas de Sorbonas įkūrė Sorbonos kolegiją, vieną iš Paryžiaus kolegijų Viduramžių epochoje. 1882 m. ši kolegija buvo uždaryta. Palaipsniui Sorbonos vardu ėmė vadintis Paryžiaus teologijos fakultetas, o XIX a. pab. Sorbonos kolegijos pastatai perėjo mokslų fakulteto žinion. Nuo to laiko Sorbonos pavadinimas ėmė prigyti visam Paryžiaus universitetui. 1970 m. Paryžiaus universitetą suskaidžius į 13 institucijų (Paryžiaus universitetai I–XIII), trys jų išlaikė Sorbonos pavadinimą. „Tikrąja“ Sorbona laikomas Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetas (pranc. Université de Paris I Panthéon-Sorbonne). Dauguma Paryžiaus universitetų lieka formaliai suvienytais į Paryžiaus akademiją, kurios administracija reziduoja centriniame Sorbonos pastate.
Išnašos
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 Pierre Féret, „University of Paris“ // „The Catholic Encyclopedia“, Vol. 11, New York: Robert Appleton Company, 1913 s:en:Catholic Encyclopedia (1913)/University of Paris
- ↑ 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXXIVa (1902): Углерод — Усилие, „Университет“, с. 751—803 s:ru:ЭСБЕ/Университет
