Paryžiaus universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Skaidyti..? |
Papildyta... |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
1200 m. Prancūzijos karalius [[Pilypas II Augustas]] suteikė universitetui privilegiją, pagal kurią dėstytojai ir studentai galėjo būti teisiami tik bažnytinių teismų.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
1200 m. Prancūzijos karalius [[Pilypas II Augustas]] suteikė universitetui privilegiją, pagal kurią dėstytojai ir studentai galėjo būti teisiami tik bažnytinių teismų.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
||
Universitetui ir jo menų fakultetui vadovavo [[rektorius]].<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Rektoriaus [[Kadencija (politologija)|kadencija]] iš pradžių buvo keturios ar šešios [[savaitė|savaitės]], vėliau [[Simon de Brion|Simonas de Brionas]], popiežiaus [[legatas]] Prancūzijai, pailgino ją iki trijų mėnesių, po trejų metų ji buvo dar pailginta iki vienerių, dvejų ar trejų metų.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
|||
Rektorių rinko keturių nacijų, į kurias buvo padalintas menų fakultetas, prokuratoriai.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Iš pradžių buvo Prancūzijos, Anglijos, Normandijos, Pikardijos nacijos, po [[Šimtametis karas|Šimtamečio karo]] Anglija buvo pakeista į Vokietiją.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
|||
Teologijos, kanonų teisės bei medicinos fakultetai buvo laikomi aukštesniaisiais fakultetais.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Jų vadovai buvo [[dekanas|dekanai]]; toks pavadinimas pradėtas naudoti tryliktojo amžiaus antroje pusėje.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Susiklostė, kad aukštesnieji fakultetai teikdavo [[mokslų daktaras|daktaro]] laipsnį, o menų fakultetas - [[bakalauras|bakalauro]].<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Vėliau atsirado [[licenciatas|licenciato]] laipsnis.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
|||
Dvyliktame amžiuje atsirado kolegijos – studentų bendrabučiai.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Kolegijos buvo specializuotos, skirtos kurio nors fakulteto ar nacijos studentams.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
|||
1793 m. rugsėjo 15 d., per [[Didžioji Prancūzijos Revoliucija|Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją]], [[Nacionalinis Konventas]] nutarė Paryžiaus universitetą panaikinti.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Po revoliucijos vietoje uždarytų universitetų įkurtas [[Prancūzijos universitetas]].<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
1793 m. rugsėjo 15 d., per [[Didžioji Prancūzijos Revoliucija|Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją]], [[Nacionalinis Konventas]] nutarė Paryžiaus universitetą panaikinti.<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> Po revoliucijos vietoje uždarytų universitetų įkurtas [[Prancūzijos universitetas]].<ref name="CatholicEncyclopedia_1913_UniversityOfParis"/> |
||
21:53, 24 gruodžio 2019 versija
|
Šį straipsnį yra pasiūlyta išskirti į du ar daugiau straipsnių: Paryžiaus universitetas (XII-XVIII a.), Paryžiaus universitetas (XIX-XX a.) ir Sorbona! Neakivaizdžias priežastis, dėl kurių palikta ši žymė, galite sužinoti ir aptarti aptarime (papildomos informacijos gali būti istorijoje). |
Paryžiaus universitetas (pranc. Université de Paris) – XII a. pabaigoje Paryžiuje įkurta aukštoji mokykla, tapusi pavyzdžiu vėlesniems Europos universitetams. Lotynų kvartale įsikūręs universitetas dažnai vadinamas Sorbona (pranc. La Sorbonne).
Dažniausiai manoma, kad universitetas susidarė susijungus trims mokykloms, priklaususioms Paryžiaus Dievo Motinos katedrai, Paryžiaus šv. Ženevjevos abatijai bei Paryžiaus šv. Viktoro abatijai, pasak kitos versijos, universitetas kilęs tik iš katedrai priklaususios mokyklos.[1]
1200 m. Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas suteikė universitetui privilegiją, pagal kurią dėstytojai ir studentai galėjo būti teisiami tik bažnytinių teismų.[1]
Universitetui ir jo menų fakultetui vadovavo rektorius.[1] Rektoriaus kadencija iš pradžių buvo keturios ar šešios savaitės, vėliau Simonas de Brionas, popiežiaus legatas Prancūzijai, pailgino ją iki trijų mėnesių, po trejų metų ji buvo dar pailginta iki vienerių, dvejų ar trejų metų.[1]
Rektorių rinko keturių nacijų, į kurias buvo padalintas menų fakultetas, prokuratoriai.[1] Iš pradžių buvo Prancūzijos, Anglijos, Normandijos, Pikardijos nacijos, po Šimtamečio karo Anglija buvo pakeista į Vokietiją.[1]
Teologijos, kanonų teisės bei medicinos fakultetai buvo laikomi aukštesniaisiais fakultetais.[1] Jų vadovai buvo dekanai; toks pavadinimas pradėtas naudoti tryliktojo amžiaus antroje pusėje.[1] Susiklostė, kad aukštesnieji fakultetai teikdavo daktaro laipsnį, o menų fakultetas - bakalauro.[1] Vėliau atsirado licenciato laipsnis.[1]
Dvyliktame amžiuje atsirado kolegijos – studentų bendrabučiai.[1] Kolegijos buvo specializuotos, skirtos kurio nors fakulteto ar nacijos studentams.[1]
1793 m. rugsėjo 15 d., per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją, Nacionalinis Konventas nutarė Paryžiaus universitetą panaikinti.[1] Po revoliucijos vietoje uždarytų universitetų įkurtas Prancūzijos universitetas.[1]
1257 m. Robertas de Sorbonas įkūrė Sorbonos kolegiją, vieną iš Paryžiaus kolegijų Viduramžių epochoje. 1882 m. ši kolegija buvo uždaryta. Palaipsniui Sorbonos vardu ėmė vadintis Paryžiaus teologijos fakultetas, o XIX a. pab. Sorbonos kolegijos pastatai perėjo mokslų fakulteto žinion. Nuo to laiko Sorbonos pavadinimas ėmė prigyti visam Paryžiaus universitetui. 1970 m. Paryžiaus universitetą suskaidžius į 13 institucijų (Paryžiaus universitetai I–XIII), trys jų išlaikė Sorbonos pavadinimą. „Tikrąja“ Sorbona laikomas Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetas (pranc. Université de Paris I Panthéon-Sorbonne). Dauguma Paryžiaus universitetų lieka formaliai suvienytais į Paryžiaus akademiją, kurios administracija reziduoja centriniame Sorbonos pastate.
