Žemaitkiemis (Saugos): Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°25′08″š. pl. 21°27′50″r. ilg. / 55.419°š. pl. 21.464°r. ilg. / 55.419; 21.464 (Žemaitkiemis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Aloyzasrap (aptarimas | indėlis)
47 654 keitimai
Eilutė 9: Eilutė 9:
|gyv = 145
|gyv = 145
|metai = 2011
|metai = 2011
| istpav= {{de|Szameitkehmen}}
|kirčl = {{Vietovardis|Žemaĩtkiemis|Žemaĩtkiemio|Žemaĩtkiemiui|Žemaĩtkiemį|Žemaĩtkiemiu|Žemaĩtkiemyje|k=1|š=2}}
|kirčl = {{Vietovardis|Žemaĩtkiemis|Žemaĩtkiemio|Žemaĩtkiemiui|Žemaĩtkiemį|Žemaĩtkiemiu|Žemaĩtkiemyje|k=1|š=2}}
}}
}}


'''Žemaitkiemis''' – kaimas [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]], pusiaukelėje tarp [[Šilutė]]s ir [[Saugos|Saugų]] (maždaug po 7–8 km), šalia kelio {{KK141}}. Seniūnaitijos centras. Manoma, kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis arba ateivis iš [[Žemaitija|Žemaitijos]]. Žemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki [[2005]] m. veikė pradinė mokykla.
'''Žemaitkiemis''' – kaimas [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]], pusiaukelėje tarp [[Šilutė]]s ir [[Saugos|Saugų]] (maždaug po 7–8 km), šalia kelio {{KK141}}. Seniūnaitijos centras. Manoma, kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis arba ateivis iš [[Žemaitija|Žemaitijos]]. Žemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki [[2005]] m. veikė pradinė mokykla.


== Geležinkelio stotis ==
== Geležinkelio stotis ==


[[1875]] metais, nutiesus [[Tilžė]]s – [[Klaipėda|Klaipėdos]] geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. [[1892]] m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o [[1911]] m. – ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.
[[1875]] metais, nutiesus [[Tilžė]]s – [[Klaipėda|Klaipėdos]] geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. [[1892]] m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o [[1911]] m. – ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.


Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmajam pasauliniam karui]], [[1914]] m. [[rugpjūčio 2]] d., sekmadienį, rusų rinktinė (apie 300 vyrų) peržengė sieną, ir jos patruliai užėmė Žemaitkiemio ir [[Kukorai|Kukoraičių (arba Kukorų)]] geležinkelio stotį. Jie Žemaitkiemyje sunaikino telegrafą ir signalizacijos įrenginius, susprogdino bėgius. Geležinkelietis peršovė rusų kareivį. Tada rusai, suėmę du brolius Deckius, paskubomis atsitraukė.
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmajam pasauliniam karui]], [[1914]] m. [[rugpjūčio 2]] d., sekmadienį, rusų rinktinė (apie 300 vyrų) peržengė sieną, ir jos patruliai užėmė Žemaitkiemio ir [[Kukorai|Kukoraičių (arba Kukorų)]] geležinkelio stotį. Jie Žemaitkiemyje sunaikino telegrafą ir signalizacijos įrenginius, susprogdino bėgius. Geležinkelietis peršovė rusų kareivį. Tada rusai, suėmę du brolius Deckius, paskubomis atsitraukė.


Po [[Antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]] geležinkelio pusstotė panaikinta. Keleivinis traukinys Klaipėda- Pagėgiai sustodavo ir Žemaitkiemy.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]] geležinkelio pusstotė panaikinta. Keleivinis traukinys Klaipėda- Pagėgiai sustodavo ir Žemaitkiemy.


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
* [[1905]] metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų – 67,1 % lietuvių.
* [[1905]] metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų – 67,1 % lietuvių.
* [[1925]] metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų.
* [[1925]] metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų.
Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: ''Dawideit'' – [[akušerė]], ''Elmenthaler'' – mokytojas, ''Genuttes'' – miško darbininkas, ''Rose'' – mėsininkas, ''Spingat'' ir ''Tenz'' – kalviai, ''Deluweit'' – melžėjas.
Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: ''Dawideit'' – [[akušerė]], ''Elmenthaler'' – mokytojas, ''Genuttes'' – miško darbininkas, ''Rose'' – mėsininkas, ''Spingat'' ir ''Tenz'' – kalviai, ''Deluweit'' – melžėjas.


{{dem|kolon=6|till=350|inc=50|incmin=25
{{dem|kolon=6|till=350|inc=50|incmin=25
Eilutė 44: Eilutė 45:
== Mokyklos ==
== Mokyklos ==


[[1875]] m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o [[1900]] m. – antra klasė joje. Iki [[2005]] m. veikusi mokykla pastatyta [[1929]] m. Baptistų bažnyčioje [[1936]]–[[1939]] metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.
[[1875]] m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o [[1900]] m. – antra klasė joje. Iki [[2005]] m. veikusi mokykla pastatyta [[1929]] m. Baptistų bažnyčioje [[1936]]–[[1939]] metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.


== Bažnyčia ==
== Bažnyčia ==


[[1903]] metais pastatyta [[Žemaitkiemio evangelikų baptistų bažnyčia|evangelikų baptistų bažnyčia]]. Religinėms apeigoms tarnavo iki [[1959]] metų. Nuo 1959 iki *[[1998]] metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau – paversta kombinuotų pašarų sandėliu. [[Maldos namai|Maldos namų]] atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios [[diakonas]] Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir ''Herbert Jaksteit'', gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis [[Kelnas|Kelne]], Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius ''Jaksteit'', į bažnyčią visada ateina daug žmonių. Kaimo ''Lietuviška babtistų draugystė'' [[1903]]-[[1910]] m. leido laikraštį „[[Pasiuntinystės laiškas]]“.
[[1903]] metais pastatyta [[Žemaitkiemio evangelikų baptistų bažnyčia|evangelikų baptistų bažnyčia]]. Religinėms apeigoms tarnavo iki [[1959]] metų. Nuo 1959 iki *[[1998]] metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau – paversta kombinuotų pašarų sandėliu. [[Maldos namai|Maldos namų]] atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios [[diakonas]] Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir ''Herbert Jaksteit'', gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis [[Kelnas|Kelne]], Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius ''Jaksteit'', į bažnyčią visada ateina daug žmonių. Kaimo ''Lietuviška babtistų draugystė'' [[1903]]–[[1910]] m. leido laikraštį „[[Pasiuntinystės laiškas]]“.


== Kitos įstaigos ir verslas ==
== Kitos įstaigos ir verslas ==
[[Vaizdas:gaisrininkai.jpg|thumb|300px|Žemaitkiemio savanorių gaisrininkų draugija]]
[[Vaizdas:gaisrininkai.jpg|thumb|300px|Žemaitkiemio savanorių gaisrininkų draugija]]
* Iki 1945 m. Žemaitkiemyje veikė laisvanoriškoji ugniagesių draugija, kuriai vadovavo vietos ūkininkas Schnellenkamp Fritz.
* Iki 1945 m. Žemaitkiemyje veikė laisvanoriškoji ugniagesių draugija, kuriai vadovavo vietos ūkininkas Schnellenkamp Fritz.
* Nuo [[1952]] m. iki [[1992]] m. Žemaitkiemyje veikė biblioteka.
* Nuo [[1952]] m. iki [[1992]] m. Žemaitkiemyje veikė biblioteka.
* Žemaitkiemio medicinos (akušerinis) punktas pastatytas [[1957]] metais ir veikia iki šiol.
* Žemaitkiemio medicinos (akušerinis) punktas pastatytas [[1957]] metais ir veikia iki šiol.
* Vinių fabrikas veikė nuo [[1921]] m. iki bankroto [[1933]] m.[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=78616]
* Vinių fabrikas veikė nuo [[1921]] m. iki bankroto [[1933]] m. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=78616]
* Tolio gamykla (''Teerfabrik'') (tolis – dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku, nuo [[1928]] m. iki [[1939]] m.
* Tolio gamykla (''Teerfabrik'') (tolis – dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku, nuo [[1928]] m. iki [[1939]] m.
* Tarp geležinkelio ir Klaipėdos-Šilutės plento iki [[1945]] m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
* Tarp geležinkelio ir Klaipėdos-Šilutės plento iki [[1945]] m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
* Taip pat tarpukario metu, keletą metų Žemaitkiemy veikė Hamburgo konservų fabriko įsteigtas daržovių konservų cechas.
* Taip pat tarpukario metu, keletą metų Žemaitkiemy veikė Hamburgo konservų fabriko įsteigtas daržovių konservų cechas.
* Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė-Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki [[1965]] m.
* Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė-Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki [[1965]] m.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 65: Eilutė 66:


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/heydekrug.htm Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.)]
* [http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/heydekrug.htm Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.)]
* [http://wiki-de.genealogy.net/Szameitkehmen_(Kr.Heydekrug) GenWiki vok]
* [http://wiki-de.genealogy.net/Szameitkehmen_(Kr.Heydekrug) GenWiki vok]
* [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=78616 Klaipėdos krašto valdžios žinios.]
* [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=78616 Klaipėdos krašto valdžios žinios.]


[[Kategorija:Šilutės rajono gyvenvietės]]
[[Kategorija:Šilutės rajono gyvenvietės]]

16:21, 2 gruodžio 2019 versija

Žemaitkiemis
{{#if:
Žemaitkiemis
Žemaitkiemis
55°25′08″š. pl. 21°27′50″r. ilg. / 55.419°š. pl. 21.464°r. ilg. / 55.419; 21.464 (Žemaitkiemis)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Saugų seniūnija
Gyventojų (2011) 145
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) 2
Vardininkas: Žemaĩtkiemis
Kilmininkas: Žemaĩtkiemio
Naudininkas: Žemaĩtkiemiui
Galininkas: Žemaĩtkiemį
Įnagininkas: Žemaĩtkiemiu
Vietininkas: Žemaĩtkiemyje
Istoriniai pavadinimai vok. Szameitkehmen

Žemaitkiemis – kaimas Šilutės rajone, pusiaukelėje tarp Šilutės ir Saugų (maždaug po 7–8 km), šalia kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnaitijos centras. Manoma, kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis arba ateivis iš Žemaitijos. Žemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki 2005 m. veikė pradinė mokykla.

Geležinkelio stotis

1875 metais, nutiesus Tilžės – Klaipėdos geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. 1892 m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o 1911 m. – ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. rugpjūčio 2 d., sekmadienį, rusų rinktinė (apie 300 vyrų) peržengė sieną, ir jos patruliai užėmė Žemaitkiemio ir Kukoraičių (arba Kukorų) geležinkelio stotį. Jie Žemaitkiemyje sunaikino telegrafą ir signalizacijos įrenginius, susprogdino bėgius. Geležinkelietis peršovė rusų kareivį. Tada rusai, suėmę du brolius Deckius, paskubomis atsitraukė.

Po antrojo pasaulinio karo geležinkelio pusstotė panaikinta. Keleivinis traukinys Klaipėda- Pagėgiai sustodavo ir Žemaitkiemy.

Gyventojai

  • 1905 metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų – 67,1 % lietuvių.
  • 1925 metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų.

Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: Dawideit – akušerė, Elmenthaler – mokytojas, Genuttes – miško darbininkas, Rose – mėsininkas, Spingat ir Tenz – kalviai, Deluweit – melžėjas.

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m. 1885 m. 1905 m. 1910 m. 1925 m. 1959 m.sur.
119 125 158 179 344 107
1970 m.sur.[1] 1979 m.sur. 1987 m.[2] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
195 148 151 154 165 145


Mokyklos

1875 m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o 1900 m. – antra klasė joje. Iki 2005 m. veikusi mokykla pastatyta 1929 m. Baptistų bažnyčioje 1936–1939 metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.

Bažnyčia

1903 metais pastatyta evangelikų baptistų bažnyčia. Religinėms apeigoms tarnavo iki 1959 metų. Nuo 1959 iki *1998 metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau – paversta kombinuotų pašarų sandėliu. Maldos namų atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios diakonas Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir Herbert Jaksteit, gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis Kelne, Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius Jaksteit, į bažnyčią visada ateina daug žmonių. Kaimo Lietuviška babtistų draugystė 1903–1910 m. leido laikraštį „Pasiuntinystės laiškas“.

Kitos įstaigos ir verslas

Žemaitkiemio savanorių gaisrininkų draugija
  • Iki 1945 m. Žemaitkiemyje veikė laisvanoriškoji ugniagesių draugija, kuriai vadovavo vietos ūkininkas Schnellenkamp Fritz.
  • Nuo 1952 m. iki 1992 m. Žemaitkiemyje veikė biblioteka.
  • Žemaitkiemio medicinos (akušerinis) punktas pastatytas 1957 metais ir veikia iki šiol.
  • Vinių fabrikas veikė nuo 1921 m. iki bankroto 1933 m. [1]
  • Tolio gamykla (Teerfabrik) (tolis – dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku, nuo 1928 m. iki 1939 m.
  • Tarp geležinkelio ir Klaipėdos-Šilutės plento iki 1945 m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
  • Taip pat tarpukario metu, keletą metų Žemaitkiemy veikė Hamburgo konservų fabriko įsteigtas daržovių konservų cechas.
  • Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė-Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki 1965 m.

Šaltiniai

  1. ↑ Žemaitkiemis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 888 psl.
  2. ↑ Žemaitkiemis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 650

Nuorodos

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žemaitkiemis_(Saugos)&oldid=5693874"