Vilniaus šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Vaizdas:Vilnia, Konskaja, Karmelicki. Вільня, Конская, Кармэліцкі (J. Bałzukievič, 1877).jpg|thumb|Bažnyčios piešinys 1877 m.]] |
|||
[[XVII a.]] į Lietuvą atvyko [[karmelitai|karmelitų vienuoliai]]. Pirmosios jų pastatytos bažnyčios Vilniuje buvo [[Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia|Šv. Teresės]] ([[1633]]-[[1654]] m.) ir neišlikusi Šv. Juozapo sužadėtinio ([[1636]]-[[1668]] m.). |
[[XVII a.]] į Lietuvą atvyko [[karmelitai|karmelitų vienuoliai]]. Pirmosios jų pastatytos bažnyčios Vilniuje buvo [[Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia|Šv. Teresės]] ([[1633]]-[[1654]] m.) ir neišlikusi Šv. Juozapo sužadėtinio ([[1636]]-[[1668]] m.). |
||
00:34, 31 spalio 2019 versija
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | - |
| Dekanatas | - |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Arklių g. |
| Pastatyta (įrengta) | 1636-1668 |
Vilniaus Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia, stovėjusi Vilniuje, Arklių gatvėje.
Bažnyčia stovėjo netoli dabartinės Turgaus halės. Skvero tarp Visų Šventųjų, Karmelitų ir Arklių gatvių vietoje buvo Basokų turgaus aikštė, įrengta 1876-1877 metais nugriovus Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios ir basųjų karmeličių vienuolyno bei sunaikinto sodo vietoje.
Istorija
.jpg)
XVII a. į Lietuvą atvyko karmelitų vienuoliai. Pirmosios jų pastatytos bažnyčios Vilniuje buvo Šv. Teresės (1633-1654 m.) ir neišlikusi Šv. Juozapo sužadėtinio (1636-1668 m.).
Šalia bažnyčios buvusį vienuolyną 1638 metais įsteigė Steponas Kristupas Pacas.
Po 1863 m. sukilimo bažnyčia ir vienuolynas 1865 metais buvo uždaryti, o 1873 m. vasario 9 d. caro įsakymu vienuolynas panaikintas.
1877 m. bažnyčia nugriauta iki pamatų.
Teritorija po nugriovimo
1892-1899 m. Vilniaus miesto dūmoje buvo svarstoma Basokų prekyvietę iškelti į kitą vietą, sutvarkyti aikštę ir įrengti skverą, nes čia stovėję neišvaizdūs ir apgriuvę prekybos nameliai su geležiniais stogais gadino bendrą miesto vaizdą.
1903 m. vasario 6 d. dūma nusprendė turgų perkelti į gretimą Javų turgų, o 1904 m. balandžio 21 d. patvirtintas prekybos halės statybos projektas. Javų prekyba perkelta į Lukiškių ir Šnipiškių turgus.
1906 m. pastačius turgaus halę Basokų prekyvietė buvo panaikinta, aikštė apsodinta 100 medžių sodinukų. Miestui priklausantys prekybos nameliai išdalinti kitoms prekyvietėms – iš buvusių 100 kioskų 40 perkelta į Lukiškes, dalis - į turgaus aikštę priešais miesto skerdyklą (dabar Panerių gatvė), o netinkami sudeginti. [1]
Taip pat skaitykite
Šaltiniai ir nuorodos
- ↑ Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005, psl. 535.