Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°42′34″š. pl. 25°10′52″r. ilg. / 54.709478°š. pl. 25.181032°r. ilg. / 54.709478; 25.181032

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia
3.Vilnius. Šv. Juozapo bažnyčia. Statyba.JPG
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Vilniaus II
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Tolminkiemio g. 4
Statybinė medžiaga mūras, betonas
Pastatyta ~2018 m.

Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia, arba Pilaitės bažnyčia – naujai statoma katalikų bažnyčia Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, Tolminkiemio g. 4. Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) parapijai priklauso Šv. Juozapo koplyčia.[1]

Bažnyčia statoma aukų dėka. Jei parapijai pavyktų surinkti reikiamą 3,6 mln. eurų sumą, nauji maldos namai ir bendruomenės centras galėtų būti užbaigti per pusantrų metų.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Architektūrinis konkursas dėl naujos bažnyčios statybų Tolminkiemio gatvėje buvo surengtas dar prieš dešimtmetį – tuomet jį laimėjo arch. Marius Šaliamoras. Atnaujinant šį projektą prie jo prisijungė dar du architektai – Kęstutis Akelaitis ir Gintaras Čaikauskas.[2] Projekto užsakovė buvo Pilaitės parapija.

Statybos pradėtos klebono Ričardo Doveikos rūpesčiu. 2016 m. kovo 19 d. pašventintas statomos bažnyčios kertinis akmuo, kuris buvo atvežtas iš Jeruzalės. Metropolito Gintaro Grušo palaimintas akmuo kartu su kapsule įdėtas į būsimo bažnyčios centrinio altoriaus vietą. Antras akmuo iš Judėjos dykumos bus įmontuotas į patį būsimą altorių. Bažnyčia turės ir savo relikviją – gabalėlį akmens nuo Alyvų kalno.

2017 m. gruodžio 24 d. laikinai įrengtoje nebaigtos bažnyčios erdvėje įvyko Kūčių pamaldos.[3] Buvo aukojamos Kalėdų nakties Piemenėlių šv. Mišios tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia statoma sovietmečiu statytų daugiabučių namų kaimynystėje, tuščiame lauke, stambių pastatų fone. Modernus bažnyčios pastatas atitinka ekologinius reikalavimus, jis turės geoterminį šildymą bei saulės baterijas, įmontuojamas langų stikluose, kad būtų užtikrintas nepriklausomas elektros tiekimas. Atskiruose pastato languose bus įrengti vitražo meistrų darbai. Būsima bažnyčia šiuo metu neturi analogų visoje Lietuvoje, jos išvaizda – lakoniška, tačiau iš pirmo žvilgsnio atsako į klausimą apie savo paskirtį, ji elegantiška, turi gotikinių akcentų.[2]

Bažnyčios vidaus erdvėms skirtas 900 m² plotas, planuojama įrengti iki 600 sėdimų vietų. Bažnyčios koplyčios bus dedikuotos šventiesiems, kurių globa ir užtarimas atliepia įvairius šeimų poreikius: šv. Onai ir Joakimui, šv. Jonui Krikštytojui, Angelams Sargams, Sopulingajai Dievo Motinai. Kadangi šv. Juozapas yra šeimos globėjas, bažnyčioje rengiamasi įrengti keturias į šeimos gyvenimą orientuotas koplyčias. Viena iš jų – pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms su negalia – bus įrengta su atskiru privažiavimu ir įėjimu. Lygiagrečiai kitoje pusėje tokią pačią koplyčią ruošiamasi skirti jaunoms šeimoms su mažais vaikais, ją pridengiant stiklu, nepraleidžiančiu garso. Klebonas planuoja bažnyčioje įrengti liftą, kuriuo būtų galima patekti prie vargonų, taptų įmanoma pakviesti bažnyčios chore dainuoti judėjimo negalią turinčius žmones.

Šalia bažnyčios planuojama įrengti atviras erdves žaidimų aikštelei, sporto įrenginiams, kuriais galima būtų naudotis visiems norintiems. Visa aplinka nebus ribojama tvoromis ar atskirtomis teritorijomis. Aplink bažnyčios pastatą numatyta įrengti iki 120 automobilių parkavimo vietų.

Lauke planuojama įrengti fontaną ir pastatyti paminklą visiems geradariams, statytojams ir aukotojams. Architektai taip pat paruošė vardines plyteles, kurios bus įmūrytos erdvėje prie pagrindinio bažnyčios įėjimo. Šios plytelės skirtos visiems, paaukojusiems didesnę nei 1 tūkst. eurų sumą.[2]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka