Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

08:08, 19 rugpjūčio 2019 versija

Kauno tardymo izoliatorius (anksčiau Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas) – laisvės atėmimo įstaiga Kauno miesto centrinėje dalyje.

Cariniu laikotarpiu areštines arba kalėjimus turėjo beveik visi apskričių miestai. Kaune 1823 m. pastatytas klasicistinių formų medinis kalėjimas, panašus į arklių pašto stotį Rotušės aikštėje. Šis statinys su 9 kamerom, virtuve, pirtimi ir sargybine stovėjo prie tuometinio Sankt Peterburgo plento (šiuo metu – Savanorių prospekte, ties dabartine Prisikėlimo bažnyčia). Areštinei kurį laiką naudoti ir uždaryto dominikonų vienuolyno korpusai.

Praūžus 1831 m. sukilimui, vykstant sukilimams Vakarų Europoje ir jų atgarsiams pasireiškiant Kaune ir gubernijoje, miesto ir gubernijos valdytojams teko susirūpinti naujo kalėjimo statyba. Caro administracija nutarė panaudoti Kauno pilies mūrus, tačiau techniškai šis uždavinys pasirodė sunkiai įgyvendinamas. Vėliau planuota panaudoti bernardinų vienuolyno pastatus. Pagaliau buvo nuspręsta, jog pigiau bus pastatyti naują kalėjimą, nei bandyti rekonstruoti tam nepritaikytą pastatą.

Susirašinėjimas dėl naujo kalėjimo statybos vyko jau 1847 m. Tuometinis caro vyriausybės vidaus reikalų ministras L. Perovskis, motyvuodamas, jog Kaune esantis kalėjimas nebetinkamas, 1847 m. spalio 28 d. raštu persiuntė Vyriausiajai kelių ir viešųjų pastatų valdybai naujo 300 vietų kalėjimo projektą ir sąmatą. Pagal 1847 m. sudarytą miesto augimo generalinį planą, 1849 m. parinkta vieta dabartinių A. Mickevičiaus (Garnizonaja), Kęstučio (Bolšaja Sadovaja) ir Spaustuvininkų gatvių kvartale.

1850 m. rugpjūčio 16 d. Vyriausioji valdyba pavedė paskelbti varžytines šios statybos rangos sutarčiai sudaryti, tačiau neatsirado rangovo, galinčio įgyvendinti projektą. Tik 1857 m. spalio 2 d. sudarytas kontraktas su III gildijos Kauno pirkliu Bereliu Šternfeldu. Pagal šią sutartį rangovas įsipareigojo per tris su puse metų – nuo 1858 m. balandžio 15 d. iki 1861 m. spalio 15 d. – pastatyti Kaune mūrinį kalėjimo pastatą (rus. тюремный замок) ir atiduoti jį valstybei, kuri per 30 metų nuomodama grąžins išlaidas, kasmet mokėdama po 5500 rublių nuompinigių.

Šios savaitės iniciatyva yra Senovės Graikijos filosofija.

Daugiau…

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[Vaizdas:Kauno kalejimas 2006 07 16.jpg|thumb|Kauno tardymo izoliatorius]]
-[[Vaizdas:Lacanja burn.JPG|thumb|260px|[[Džiunglės|Džiunglių]] deginimas žemės ūkio tikslais pietų [[Meksika|Meksikoje]]]]
+'''Kauno tardymo izoliatorius''' (anksčiau '''Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas''') – [[kalėjimas|laisvės atėmimo įstaiga]] [[Kaunas|Kauno]] miesto centrinėje dalyje.
-'''Miškų nykimas''' – tikslingas arba natūralus miškingų plotų pavertimas ariama žeme, gyvenviete, kirtimu ar dykviete, nepaliekant miško. Tikslingas visiškas miško nukirtimas vadinamas '''miško lydymu'''.
+[[Rusijos imperija|Cariniu laikotarpiu]] areštines arba kalėjimus turėjo beveik visi apskričių miestai. Kaune [[1823]] m. pastatytas [[klasicizmas|klasicistinių]] formų medinis kalėjimas, panašus į arklių pašto stotį [[Kauno rotušė|Rotušės]] aikštėje. Šis statinys su 9 kamerom, virtuve, pirtimi ir sargybine stovėjo prie tuometinio Sankt Peterburgo plento (šiuo metu – [[Savanorių prospektas (Kaunas)|Savanorių prospekte]], ties dabartine [[Prisikėlimo bažnyčia]]). Areštinei kurį laiką naudoti ir uždaryto [[dominikonai|dominikonų]] vienuolyno korpusai.
-Miškų nykimas vyksta dėl tikslingo miškų kirtimo, [[nuganymas|nuganymo]], natūralių [[dykumėjimas|dykumėjimo]] procesų bei miško [[gaisras|gaisrų]]. Seniau miško nykimas buvo siejamas su plotų vertimu šienaujama [[pieva]], [[ganykla|ganyklomis]], [[javai|javų]] laukais, tačiau po [[Pramonės perversmas|pramonės perversmo]] prisidėjo ir [[urbanizacija]], [[infrastruktūra|infrastruktūros]] plėtra.
+Praūžus [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimui]], vykstant sukilimams [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] ir jų atgarsiams pasireiškiant Kaune ir gubernijoje, miesto ir gubernijos valdytojams teko susirūpinti naujo kalėjimo statyba. [[Caras|Caro]] administracija nutarė panaudoti [[Kauno pilis|Kauno pilies]] mūrus, tačiau techniškai šis uždavinys pasirodė sunkiai įgyvendinamas. Vėliau planuota panaudoti [[bernardinai|bernardinų]] vienuolyno pastatus. Pagaliau buvo nuspręsta, jog pigiau bus pastatyti naują kalėjimą, nei bandyti rekonstruoti tam nepritaikytą pastatą.
-Įvertinti miškų nykimą yra sudėtinga, nes nėra tikslių duomenų apie miškų plotų kitimą kiekvienoje valstybėje. Išsamiausi duomenys renkami [[JTO]] [[FAO|Maisto ir žemės ūkio organizacijos]] ir kas penkerius metus išleidžiami kaip „Miškų išteklių įvertinimo“ ataskaita ({{en|Global Forest Resources Assessment}}). Šių ataskaitų pagrindinis trūkumas yra tas, kad duomenis apie miškus teikia pačios valstybės ir jie daugeliu atejų nėra papildomai patikrinami nepriklausomų ekspertų. Nors ataskaitų apimtis ir kokybė paskutiniais metais yra gerokai išaugusi, tarp senesnių nei 1990 metų ataskaitų galima rasti nemažai neatitikimų.
+Susirašinėjimas dėl naujo kalėjimo statybos vyko jau [[1847]] m. Tuometinis caro vyriausybės vidaus reikalų ministras L. Perovskis, motyvuodamas, jog Kaune esantis kalėjimas nebetinkamas, 1847 m. [[spalio 28]] d. raštu persiuntė Vyriausiajai kelių ir viešųjų pastatų valdybai naujo 300 vietų kalėjimo projektą ir sąmatą. Pagal 1847 m. sudarytą miesto augimo generalinį planą, [[1849]] m. parinkta vieta dabartinių A. Mickevičiaus (Garnizonaja), Kęstučio (Bolšaja Sadovaja) ir Spaustuvininkų gatvių kvartale.
-Antras duomenų rinkimo būdas yra palydovinių nuotraukų analizė. Plačiausiai ji taikoma vertinant [[tropiniai miškai|tropinių miškų]] nykimo mastus. Nuo 1991 metų veikianti Tropinių ekosistemų aplinkos stebėjimo palydovais programa ({{en|Tropical Ecosystem Environment Observation by Satellites (TREES)}}) yra vienas iš pagrindinių geros raiškos nuotraukų šaltinių. Toks miškų nykimo vertinimas reikalauja daug laiko, todėl sunku tiksliai nustatyti pokyčius didelėse teritorijose, tačiau naujesni tyrimai siekia jį derinti su valstybių teikiamais duomenimis.
+[[1850]] m. [[rugpjūčio 16]] d. Vyriausioji valdyba pavedė paskelbti varžytines šios statybos rangos sutarčiai sudaryti, tačiau neatsirado rangovo, galinčio įgyvendinti projektą. Tik [[1857]] m. [[spalio 2]] d. sudarytas kontraktas su III gildijos Kauno pirkliu Bereliu Šternfeldu. Pagal šią sutartį rangovas įsipareigojo per tris su puse metų – nuo [[1858]] m. [[balandžio 15]] d. iki [[1861]] m. [[spalio 15]] d. – pastatyti Kaune mūrinį kalėjimo pastatą ([[Rusų kalba|rus.]] ''тюремный замок'') ir atiduoti jį [[valstybė|valstybei]], kuri per 30 metų nuomodama grąžins išlaidas, kasmet mokėdama po 5500 [[Rusijos rublis|rublių]] nuompinigių.
-Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, pasaulio miškai 1990–2010 metais sumažėjo 135 mln. [[ha]] (plotas prilygstantis [[Mongolija]]i), nuo 4,168 iki 4,033 mlrd. ha. Daugiausiai miškų prarasta [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] – 82,1 mln. ha., ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]] – 31 mln. ha. Žiūrint į 1980–2010 m. laikotarpį, pastebimas miškų nykimo lėtėjimas: 1980–1990 m. jis siekė 9,9 mln. ha per metus, 1990–2000 metais – 8,32 mln. ha, 2000–2010 – 5,21 mln ha. Sparčiausiai nyksta [[tropiniai miškai]].
-Didžiausias miškų ploto mažėjimas per paskutinius 20 metų pastebimas tokiose šalyse kaip [[Brazilija]], [[Bolivija]], [[Argentina]], [[Venesuela]], [[Ekvadoras]], [[Paragvajus]], [[Indonezija]], [[Mianmaras]], [[Kambodža]], [[Malaizija]], [[Tanzanija]], [[Zimbabvė]], [[Kamerūnas]], [[Demokratinė Kongo Respublika]], [[Nigerija]], [[Hondūras]], [[Meksika]], [[Australija]].
 Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
-[[Miškų nykimas|Daugiau…]]
+[[Kauno tardymo izoliatorius|Daugiau…]]
 <noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>