Žemės atmosfera

Kitos reikšmės – Atmosfera (reikšmės).

Žemės atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis.

Atmosferos masė 5,15×10¹⁵ t. Jos slėgis į Žemės paviršių jūros lygyje lygus vidutiniškai 101,3 kPa.

Sudėtis

Judant vertikaliai atmosferos sudėtis kinta. Žemutiniuose sluoksniuose svarbiausios sudėtinės dalys yra azotas (78,1 %), deguonis (20,9 %), argonas (0,9 %), anglies dioksidas (0,03 %). Atmosferos cheminė sudėtis apatiniame 90-100 km sluoksnyje vienoda. Jonizuotų atomų nedaug. Aukščiau (heterosferoje), dėl intensyvių kosminių Saulės ultravioletinių ir korpuskulinių spindulių mažiau molekulinio, daugiau atominio deguonies ir azoto. Molekulės ir atomai dažniausiai jonizuoti. Kylant aukštyn, gausėja lengvųjų dujų. Aukščiau kaip 600 km pagrindinis komponentas yra helis, 2-20 tūkst. km aukštyje – vandenilis.

Atmosferoje labiausiai kinta vandens garų kiekis. Jiems kondensuojantis susidaro debesys ir iškrenta krituliai. Debesų aptinkama iki 80 km. Taip pat nepastovi sudėtinė dalis yra anglies dioksidas. Per paskutiniuosius šimtą metų jo padaugėjo nuo 0,0292 % iki 0,0365 %. Dėl šio reiškinio atmosferoje intensyvesnis vadinamasis šiltnamio efektas.

Struktūra

Žemės atmosferos temperatūrinė schema iki 110 km

Vertikalia kryptimi atmosfera dalijama į keletą sluoksnių – sferas. Vieną sferą nuo kitos skiria pereinamasis sluoksnis – pauzė.

Sfera	Ribų aukštis	Pauzės
Troposfera	Nuo žemės paviršiaus iki 8−17 km	Tropopauzė
Stratosfera	Nuo 8−17 iki 50−55 km	Stratopauzė
Mezosfera	Nuo 50−55 iki 80 km	Mezopauzė
Termosfera	Nuo 80 iki 800 km	Termopauzė
Egzosfera	Aukščiau kaip 800 km

• Troposfera − joje dažniausiai keičiasi orai, vyksta atmosferos turbulencija. Kylant aukštyn, kas 1 km, temperatūra krinta 6 °C, iki tropopauzės temperatūra nukrinta iki apie -60 °C. Sudaro 80 % visos atmosferos masės.

• Stratosfera – žemutiniame jos sluoksnyje temperatūra pastovi, nuo 25 km pradeda kilti ir iki stratopauzės pasiekia 0 °C. 20-25 km aukštyje yra didžiausia ozono koncentracija.

• Mezosfera – joje temperatūra krinta gan sparčiai. Iki mezopauzės ji pasiekia -90 °C.

• Termosfera – 80−90 km aukštyje temperatūra pastovi, tačiau vėliau pradeda didėti. 150 km aukštyje ji pasiekia 230 °C, 500–600 km aukštyje >1500 °C, ties viršutine riba pakyla iki 2000 °C. Šios temperatūros yra sąlygiškos − dėl oro išretėjimo jos neperduodamos šioje erdvėje skriejantiems aparatams. Dideli paros temperatūrų skirtumai.

• Egzosfera – atmosfera laipsniškai pereina į tarpplanetinę erdvę. Dujų tankis labai mažas. Temperatūra – keletas dešimčių tūkstančių laipsnių.

Kiti faktai

• 50 % atmosferos masės yra žemiau 5,6 km.
• 90 % atmosferos masės yra žemiau 16 km. Įprastas komercinių lėktuvų skraidymo aukštis yra apie 10 km.
• 99,99997 % atmosferos masės yra žemiau 100 km. Aukščiausiai skridęs raketinis lėktuvas X-15 1963 m. pasiekė 108 km aukštį.