Egzosfera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atmosferos sluoksniai

Egzosfera – išorinis žemės atmosferos sluoksnis, esantis 800–1000 km aukštyje. Šiame sluoksnyje oro tankis toks mažas, kad molekulės beveik nesusiduria ir, esant pakankamui greičiui, gali išlėkti iš žemės gravitacijos lauko. Kinetinė dalelių temperatūra – 1700–2000 K.

Kosminiais aparatais nustatyta, kad apatinėje egzosferoje dujas sudaro jonizuotas deguonis, azotas ir iš dalies vandenilis. Manoma, kad kelių dešimčių tūkstančių kilometrų aukštyje ji pereina į išorinę atmosferą, kuri kartais vadinama žemės karūna. Žemės karūnoje vyrauja neutralus vandenilis ir helis, kurių viename kubiniame centimetre yra apie 1000 jonų, taip pat laisvi protonų ir elektronai.

Virš egzosferos nuo 20–30 tūkstančių kilometrų prasideda tarpplanetinė kosminė erdvė. Egzosfera yra mažiausiai ištirta iš visų žemės atmosferos sluoksnių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]