Vulfstanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Rašto klaida |
S ce |
||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
== Bibliografija == |
== Bibliografija == |
||
* King Alfred's Anglo-Saxon version of the Compendious history of the world by Orosius. [https://archive.org/stream/kingalfredsangl00boswgoog#page/n100/mode/2up/search/Truso Vulfstano tekstas apie aisčius originalo kalba, 22p.] |
* King Alfred's Anglo-Saxon version of the Compendious history of the world by Orosius. [https://archive.org/stream/kingalfredsangl00boswgoog#page/n100/mode/2up/search/Truso (Vulfstano tekstas apie aisčius originalo kalba, 22p.)] |
||
[[Kategorija:Keliautojai]] |
[[Kategorija:Keliautojai]] |
07:21, 17 gegužės 2018 versija
Vulfstanas(Vulfstanas iš Hedebiu) – IX a. pab. keliautojas ir pirklys. Tarnavo anglosaksų karaliui Alfredui Didžiajam. Apie patį Vulfstaną nieko nežinoma, galbūt jis buvęs danas ar anglosaksas. Tačiau istoriko ir teologo Orozijaus 890-893 m. kūrinio „Veikalas prieš pagonis“ (Historia adversus paganos) vertimas karaliaus Alfredo Didžiojo papildytas tekstu apie Europą į šiaurę nuo Dunojaus ir į rytus nuo Reino. Jame, tarpe kitų aprašymų minima Vulfstano kelionė Baltijos jūra ir jos metu surinktos žinios apie pajūrio tautas.
Pagal aprašymą Vulfstanas išvykęs į rytus iš Hedebiu (senovės skandinavų kalba: Heiðabýr, lotyniškai: Haethum, vokiškai: Haithabu) uosto pietų Jutlandijoje ir per septynias paras pasiekęs Druso miestą Prūsijoje. Jam plaukiant iš dešinės gyvenę venedai, o kairėje buvęs Langelandas, Lolandas, Falsteris ir Skonė. Toliau minimos pietų Švedijos žemės ir jų gyventojai svijonai, Gotlandas, Elandas. Už Vyslos Vulfstanas pasiekęs aisčių (prūsų) žemes – Vitlandą, pro Aistmares priplaukęs Drusą.
Vulfstanas pasakoja, kad aisčių žemėje būta daug pilių, kad gausu medaus ir žuvies. Karaliai ir diduomenė geria kumelių pieną, o prastuomenė – midų. Toliau keliautojas pateikia labai vertingos informacijos apie senovės baltų laidojimo papročius – rašoma, kad numirėlius nelaidotus laiko vieną ar du mėnesius, o didikus dar ilgiau. Paskui numirėlio turtą padalija į 5-6 dalis ir išdėsto aplink namus. Dėl jo vyksta raitelių lenktynės – greičiausieji susirenka ir pasisavina mirusiojo turtą. Po turto dalybų velionis sudeginamas[1].
Šaltiniai
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 164-169 psl.
- ↑ „Vakarų Europos liudijimai apie Baltų papročius. Vulfstano pasakojimas (890–893) apie Prūsus“ (PDF). www.šaltiniai.info. Nuoroda tikrinta 16 May 2018.
Bibliografija
- King Alfred's Anglo-Saxon version of the Compendious history of the world by Orosius. (Vulfstano tekstas apie aisčius originalo kalba, 22p.)