Barselonos grafystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

	Comtat de Barcelona ; Barselonos grafystė
	Ispanijos markos dalis (iki 1137); Aragono karūnos dalis (nuo 1137)
	Barselonos grafų herbas
Sostinė	Barselona
Kalbos	katalonų
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

15:13, 17 gruodžio 2017 versija

Barselonos grafystė (pranc. Comté de Barcelone, isp. Condado de Barcelona, kat. Comtat de Barcelona) – istorinė grafystė dabartinės Katalonijos teritorijoje.

Istorija

Teritorija, vėliau įėjusi į grafystės sudėtį, nuo V a. priklausė vestgotų karalystei. VIII a. pradžioje ją užkariavo arabai (maurai) ir prijungė prie Omejadų kalifato. Kuomet 801 m. Karolis Didysis nukariavo dalį šių teritorijų, jis suformavo Barselonos grafystę, ir inkorporavo ją į Ispanijos marką.

Pirmieji Barselonos grafai buvo tiesiogiai skiriami Karolingų, ir jais neretai tapdavo Gotijos markgrafai. Tiesa, Sunifredui I, kuris 834 m. tapo Urželio grafu, per kurį laiką pavyko į savo rankas sutelkti daugumą vietos grafysčių, įskaitant ir Barseloną. Nors 848 m. valdžia Barselonoje vėl perėjo Gotijos markgrafams, Sunifredo sūnus Vilfredas Plaukuotasis 878 m. atkūrė savo tėvo valdžią ne tik Barselonoje, bet ir daugumoje aplinkinių grafysčių, taip įtvirtindamas Sunifredo dinastiją, valdžiusią šalį iki pat XIII a.

Valdant grafams, Barselonos grafystė tapo stipriausia valstybe regione, o Barselona - stipriausiu miestu. Daugumos aplinkinių grafysčių titulai teliko nominalūs, todėl Barselonos grafystė išsiplėtė Gironos, Besalu, Osonos, Serdanjos sąskaita. Tik Urželyje įsitvirtino kita dinastinė linija. Be to, Barselonos grafai galiausiai atsisakė paklusti Frankų imperijos karaliams, taip tapdami nepriklausomais. XI-XII a. grafystė aktyviai dalyvavo Kryžiaus karuose ir vykdė rekonkistą. Todėl Barselona galiausiai iš musulmonų atkovojo ir Taragoną, o vėliau - ir Ljeidą bei Tortosą.

Kuomet 1137 m. Ramonas Berengeris IV vedė gretimos Aragono karalystės princesę Petronilją, Barselonos grafystė tapo sudėtine didesnės Aragono karūnos dalimi. Visi vėlesni Barselonos grafai kartu tituluodavosi ir Aragono karaliais. Po to, kai paskutinis iš Barselonos dinastijos kilęs karalius Martynas mirė be įpėdinių, 1412 m. valdžią Barselonos grafystėje ir Aragono karalystėje perėmė Trastamarų dinastija. Šiai valdant, 1474 m. Aragonas susijungė su Kastilijos karalyste. Po šio susijungimo Barselonos grafystė išlaikė savo teisinę sistemą ir autonomiją bei savarankišką titulą, kuriuo tituluodavosi Ispanijos karaliai. Grafystė buvo panaikinta 1716 m., ir inkorporuota į Ispanijos sudėtį.

Grafai

Skiriami grafai

Bera (801-820), taip pat ir Konflento, Gironos, Besalu, Osonos grafas;
Ramponas I (820–826);
Bernardas I (826–832), taip pat ir Gotijos markgrafas;
Berengeris (832–835), taip pat ir Tulūzos grafas;
Bernardas I (836–844), pakartotinai;
Sunifredas I (844–848), taip pat valdė daugumą aplinkinių grafysčių;
Gijomas (848–850), Bernardo I sūnus, Tulūzos grafas;
Aleranas (850–852), taip pat ir Gotijos markgrafas;
Odalrikas (852–858), taip pat ir Gotijos markgrafas, Rusijono, Gironos, Empurijos grafas;
Humfridas (858–864), taip pat ir Gotijos markgrafas, Rusijono, Gironos, Empurijos grafas;
Bernardas II (865–878), taip pat ir Gotijos markgrafas, Gironos grafas;

Sunifredo (Barselonos) dinastija

Vilfredas Plaukuotasis (Guifré el Pelós) (878-897), taip pat ir Urželio, Gironos, Osonos, Serdanijos grafas;
Vilfredas II Borelis (Guifré II Borrell) (897-911);
Sunjeris (911-947);
Miro (947-966);
Borelis II (947-992);
Ramonas Borelis (988 - 1017);
Berengeris Ramonas I (1017 - 1035), iki 1021 m. regente buvo Ermesinda iš Karkasono;
Ramonas Berengeris I (1035 - 1076), iki 1039 m. regente buvo Ermesinda iš Karkasono;
Ramonas Berengeris II (1076 - 1082)
Berengeris Ramonas II (1076 - 1097)
Ramonas Berengeris III (1082 - 1131)
Ramonas Berengeris IV (1131 - 1162)

Nuo 1162 m. barselonos grafais tituluodavosi visi Aragono karaliai. 1716 m. titulas buvo panaikintas.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{Infolentelė buvusi valstybė
 |_noautocat = yes
-|vietinis pavadinimas = ''kat. Comtat de Barcelona''
+|vietinis pavadinimas = ''Comtat de Barcelona''
 |ilgas pavadinimas = Barselonos grafystė
 |paprastas_pav  =
@@ Eilutė 8: / Eilutė 8: @@
 |regionas       =
 |šalis          = Ispanija
+|statusas       = <small>Ispanijos markos dalis (iki 1137)<br>Aragono karūnos dalis (nuo 1137)</small>
-|statusas       =
 |imperija       =
 |statuso_tekstas       =
@@ Eilutė 15: / Eilutė 15: @@
 |parlamentas =
 |year_start   = 801
-|year_end     = 1152
+|year_end     = 1716
 |year_exile_start =
 |date_start   =
@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 |p1           = Kordobos emyratas
 |vėliava_p1      = Coras del Emirato de Córdoba.png
-|s1           = Aragono karūna
+|s1           = Ispanijos karalystė
-|vėliava_s1      = Royal Banner of Aragón.svg
+|vėliava_s1      = Flag_of_Cross_of_Burgundy.svg
 |image_coat   = Aragon arms.svg
 |simbolio_tipas  = Barselonos grafų herbas
@@ Eilutė 50: / Eilutė 50: @@
 }}
-'''Barselonos grafystė''' ({{fr|Comté de Barcelone}}, {{es|Condado de Barcelona}}, {{ca|Comtat de Barcelona}}) – grafystė dabartinės [[Katalonija|Katalonijos]] teritorijoje.
+'''Barselonos grafystė''' ({{fr|Comté de Barcelone}}, {{es|Condado de Barcelona}}, {{ca|Comtat de Barcelona}}) – istorinė grafystė dabartinės [[Katalonija|Katalonijos]] teritorijoje.
 == Istorija ==
+Teritorija, vėliau įėjusi į grafystės sudėtį, nuo V a. priklausė [[Vestgotai|vestgotų]] karalystei. VIII a. pradžioje ją užkariavo arabai ([[maurai]]) ir prijungė prie [[Omejadų kalifatas|Omejadų kalifato]]. Kuomet 801 m. [[Karolis Didysis]] nukariavo dalį šių teritorijų, jis suformavo Barselonos grafystę, ir inkorporavo ją į [[Ispanijos marka|Ispanijos marką]].
+Pirmieji Barselonos grafai buvo tiesiogiai skiriami Karolingų, ir jais neretai tapdavo [[Gotijos marka|Gotijos markgrafai]]. Tiesa, [[Sunifredas I|Sunifredui I]], kuris 834 m. tapo [[Urželio grafas|Urželio grafu]], per kurį laiką pavyko į savo rankas sutelkti daugumą vietos grafysčių, įskaitant ir Barseloną. Nors 848 m. valdžia Barselonoje vėl perėjo Gotijos markgrafams, Sunifredo sūnus [[Vilfredas Plaukuotasis]] 878 m. atkūrė savo tėvo valdžią ne tik Barselonoje, bet ir daugumoje aplinkinių grafysčių, taip įtvirtindamas Sunifredo dinastiją, valdžiusią šalį iki pat XIII a.
-Teritorija, vėliau įėjusi į grafystės sudėtį, nuo V a. priklausė [[Vestgotai|vestgotų]] karalystei. VIII a. pradžioje ją užkariavo arabai ([[maurai]]).
+Valdant grafams, Barselonos grafystė tapo stipriausia valstybe regione, o [[Barselona]] - stipriausiu miestu. Daugumos aplinkinių grafysčių titulai teliko nominalūs, todėl Barselonos grafystė išsiplėtė Gironos, Besalu, Osonos, Serdanjos sąskaita. Tik Urželyje įsitvirtino kita dinastinė linija. Be to, Barselonos grafai galiausiai atsisakė paklusti Frankų imperijos karaliams, taip tapdami nepriklausomais. XI-XII a. grafystė aktyviai dalyvavo Kryžiaus karuose ir vykdė [[rekonkista|rekonkistą]]. Todėl Barselona galiausiai iš musulmonų atkovojo ir [[Taragona|Taragoną]], o vėliau - ir [[Ljeida|Ljeidą]] bei [[Tortosa|Tortosą]].
-{{Ispanija-stub}}
+Kuomet 1137 m. [[Ramonas Berengeris IV]] vedė gretimos [[Aragono karalystė]]s princesę Petronilją, Barselonos grafystė tapo sudėtine didesnės [[Aragono karūna|Aragono karūnos]] dalimi. Visi vėlesni Barselonos grafai kartu tituluodavosi ir Aragono karaliais. Po to, kai paskutinis iš Barselonos dinastijos kilęs karalius [[Martynas I (Aragonas)|Martynas]] mirė be įpėdinių, 1412 m. valdžią Barselonos grafystėje ir Aragono karalystėje perėmė [[Trastamarų dinastija]]. Šiai valdant, 1474 m. Aragonas susijungė su [[Kastilijos karalystė|Kastilijos karalyste]]. Po šio susijungimo Barselonos grafystė išlaikė savo teisinę sistemą ir autonomiją bei savarankišką titulą, kuriuo tituluodavosi Ispanijos karaliai. Grafystė buvo panaikinta 1716 m., ir inkorporuota į Ispanijos sudėtį.
+== Grafai ==
+[[vaizdas:Expansi%C3%B3n_peninsular_de_la_Corona_de_Arag%C3%B3n.svg|thumb|Barselonos ir Aragono teritorijų kaita]]
+=== Skiriami grafai ===
+* [[Bera (Barselona)|Bera]] (801-820), taip pat ir Konflento, Gironos, Besalu, Osonos grafas;
+* [[Ramponas I]] (820–826);
+* [[Bernardas I (Barselona)|Bernardas I]] (826–832), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas;
+* [[Berengeris]] (832–835), taip pat ir [[Tulūzos grafystė|Tulūzos]] grafas;
+* [[Bernardas I (Barselona)|Bernardas I]] (836–844), pakartotinai;
+* [[Sunifredas I]] (844–848), taip pat valdė daugumą aplinkinių grafysčių;
+* [[Gijomas I (Tulūza)|Gijomas]] (848–850), Bernardo I sūnus, Tulūzos grafas;
+* [[Aleranas]] (850–852), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas;
+* [[Odalrikas]] (852–858), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas, Rusijono, Gironos, Empurijos grafas;
+* [[Humfridas]] (858–864), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas, Rusijono, Gironos, Empurijos grafas;
+* [[Bernardas II (Barselona)|Bernardas II]] (865–878), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas, Gironos grafas;
+===Sunifredo (Barselonos) dinastija ===
+* [[Vilfredas Plaukuotasis]] (''Guifré el Pelós'') (878-897), taip pat ir Urželio, Gironos, Osonos, Serdanijos grafas;
+* [[Vilfredas II Borelis]] (''Guifré II Borrell'') (897-911);
+* [[Sunjeris]] (911-947);
+* [[Miro (Barselona)|Miro]] (947-966);
+* [[Borelis II]] (947-992);
+* [[Ramonas Borelis]] (988 - 1017);
+* [[Berengeris Ramonas I]] (1017 - 1035), iki 1021 m. regente buvo [[Ermesinda iš Karkasono]];
+* [[Ramonas Berengeris I]] (1035 - 1076), iki 1039 m. regente buvo Ermesinda iš Karkasono;
+* [[Ramonas Berengeris II]] (1076 - 1082)
+* [[Berengeris Ramonas II]] (1076 - 1097)
+* [[Ramonas Berengeris III]] (1082 - 1131)
+* [[Ramonas Berengeris IV]] (1131 - 1162)
+Nuo 1162 m. barselonos grafais tituluodavosi visi [[Aragono karaliai]]. [[1716]] m. titulas buvo panaikintas.
 [[Kategorija:Katalonijos istorija]]