Litis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:53, 28 rugsėjo 2017 versija

Litis (Li)

Periodinė grupė	Šarminis metalas
Atomo numeris	3
Išvaizda	Balkšvas metalas
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	6,941 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	155 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	519,9(5,39) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[He] 2s¹
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	163 pm
Jono spindulys	68 (+1e) pm
Elektroneigiamumas	0,98 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	-3,06 V
Oksidacijos laipsniai	1
Termodinaminės savybės
Tankis	0,534 g/cm³
Šiluminė talpa	3,489 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	84,8 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	553,69 K
Lydymosi šiluma	2,89 kJ/mol
Virimo temperatūra	1118,15 K
Garavimo šiluma	148 kJ/mol
Molinis tūris	13,1 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas	3,490 Å

Litis – sidabriškai baltas šarminis metalas, atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li₂O ir Li₃N).

Istorija

Litį 1817 m. atrado Švedijos chemikas ir mineralogas Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson). 1818 m. metalinį litį pirmą kartą elektrolizės būdu išgavo Anglijos chemikas, fizikas ir geologas Humphry Davy.

Pavadinimo kilmė

Bercelijus metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo natrio ir kalio, kurie tuo metu buvo randami tik druskose, tuo tarpu kai litis buvo išgaunamas ir iš akmenų (gr. lithos – akmuo).

Fizinės savybės

Litis – pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0 °C lygus 0,539 g/cm³. Litis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas. Ličio lydymosi ir virimo temperatūros – 180,5 °C ir 1327 °C – pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.

Cheminės savybės

Palyginus su natriu litis yra mažiau chemiškai aktyvus. Su vandeniu litis reaguoja silpniau nei kiti IA grupės metalai. Su deguonimi ir azotu litis reaguoja kambario temperatūroje, o esant 200 °C – užsidega. Paprastomis sąlygomis litis aktyviai reaguoja su visais halogenais.

Radimvietės

Laikoma, kad didelė dalis pasaulinių ličio atsargų arba apie 5,4 mln. tonų yra Bolivijos Ujūnio druskožemyje.^[1] Taip pat litis išgaunamas Čilėje, Argentinoje, Brazilijoje, Rusijoje, JAV, Konge, Kinijoje, Australijoje, Serbijoje.

Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Vikižodynas

↑ http://www.amusingplanet.com/2011/08/salar-de-uyuni-in-boliva-worlds-largest.html Salar de Uyuni in Boliva: World’s Largest Salt Flat

[1] ttp://www.amusingplanet.com/2011/08/salar-de-uyuni-in-boliva-worlds-largest.html Salar de Uyuni in Boliva: World’s Largest Salt Flat

[1]

@@ Eilutė 3: / Eilutė 3: @@
 '''Litis''' – sidabriškai baltas šarminis [[metalas]], atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li<sub>2</sub>O ir Li<sub>3</sub>N).
-== Fizinės savybės ==
+== Istorija ==
+Litį [[1817]] m. atrado Švedijos chemikas ir mineralogas Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson). 1818 m. metalinį litį pirmą kartą [[elektrolizė]]s būdu išgavo Anglijos chemikas, fizikas ir geologas Humphry Davy.
-Litis – pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0&nbsp;°C lygus 0,539 g/cm³.
+== Pavadinimo kilmė ==
-Litis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas.
+[[Bercelijus]] metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo [[natris|natrio]] ir [[kalis|kalio]], kurie tuo metu buvo randami tik druskose, tuo tarpu kai litis buvo išgaunamas ir iš akmenų ({{el|lithos}} – akmuo).
+== Fizinės savybės ==
-Ličio lydymosi ir virimo temperatūros – 180,5&nbsp;°C ir 1327&nbsp;°C – pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.
+Litis – pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0&nbsp;°C lygus 0,539 g/cm³. Litis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas.
+Ličio lydymosi ir virimo temperatūros – 180,5&nbsp;°C ir 1327&nbsp;°C – pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.
 == Cheminės savybės ==
 {{liepsna|vaizdas=FlammenfärbungLi.png|elemento=Ličio}}
-Palyginus su [[Natris|natriu]] litis yra mažiau chemiškai aktyvus. Su [[Vanduo|vandeniu]] litis reaguoja silpniau nei kiti IA grupės metalai. Su [[Deguonis|deguonimi]] ir [[Azotas|azotu]] litis reaguoja kambario temperatūroje, o esant 200&nbsp;°C – užsidega. Paprastomis sąlygomis litis aktyviai reaguoja su visais [[Halogenas|halogenais]].
+Palyginus su [[Natris|natriu]] litis yra mažiau chemiškai aktyvus. Su [[Vanduo|vandeniu]] litis reaguoja silpniau nei kiti IA grupės metalai. Su [[Deguonis|deguonimi]] ir [[Azotas|azotu]] litis reaguoja kambario temperatūroje, o esant 200&nbsp;°C – užsidega. Paprastomis sąlygomis litis aktyviai reaguoja su visais [[Halogenas|halogenais]].
-== Istorija ==
+== Radimvietės ==
+Laikoma, kad didelė dalis pasaulinių ličio atsargų arba apie 5,4 mln. tonų yra [[Bolivija|Bolivijos]] [[Ujūnio druskožemis|Ujūnio druskožemyje]].<ref>http://www.amusingplanet.com/2011/08/salar-de-uyuni-in-boliva-worlds-largest.html
-Litį [[1817]] m. atrado Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson).
+Salar de Uyuni in Boliva: World’s Largest Salt Flat</ref> Taip pat litis išgaunamas Čilėje, Argentinoje, Brazilijoje, Rusijoje, JAV, Konge, Kinijoje, Australijoje, Serbijoje.
-== Pavadinimo kilmė ==
-[[Bercelijus]] metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo [[natris|natrio]] ir [[kalis|kalio]], kurie tuo metu buvo randami tik druskose, tuo tarpu kai litis buvo išgaunamas ir iš akmenų ({{el|lithos}} – akmuo).
 {{elem-stub}}