Lyguo: Skirtumas tarp puslapio versijų
prie ko čia Jonų, Jonų tai 24 d., kaip ir Lietuvoj, čia gi Rasos |
S Turaids perkėlė puslapį Lyguo į Janių šventė (anksčiau buvo nukreipiamasis) |
(Jokio skirtumo)
| |
13:36, 6 rugpjūčio 2017 versija
Lyguo (latv. Līgo svētki) – tradicinė latvių liaudies šventė, švenčiama per vasaros saulėgrįžą (naktį iš birželio 23 d. į 24). Šią šventę atitinka lietuvių Rasos, švedų Midsomaras, rytų slavų Ivano Kupalos diena.
Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki Petrinių ir Povilinių) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“.
Šventės išvakarėse būdavo renkamos žolės ir gėlės, pinami vainikai, naktį aukštose vietose kūrenamos ugnys, šokinėjama per laužus, ieškoma paparčio žiedo.[1]
Šventės dieną po stogu kaišiojamas kvapnusis ajeras. Jis smulkiai pjaustomas ir barstomas gryčioje bei lauke prieš duris. Tikėta, kad kvapniojo ajero panašumas į kardą atbaido raganas. Namai kaišomi kiečiais, merginos jais susijuosia liemenį, kas, kaip buvo manoma, apsaugo nuo piktųjų dvasių.[2]
Šaltiniai
- ↑ Lyguo. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 23-24 psl.
- ↑ http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm