Fosforas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:28, 12 sausio 2017 versija

Fosforas (P)

Periodinė grupė	Nemetalas
Atomo numeris	15
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	30,973761(2) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	128 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1011,8 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Ne] 3s² 3p³
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	106 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	2,19 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	-3;+3;+5
Termodinaminės savybės
Tankis	1,82 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,235 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	317,3 K
Lydymosi šiluma	0,63 kJ/mol
Virimo temperatūra	553 K
Garavimo šiluma	12,4 kJ/mol
Molinis tūris	17,02 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Fosforas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas P, eilės numeris 15.

Vienintelis stabilus izotopas yra ³¹P.

Pavadinimo kilmė

Baltasis (geltonasis) fosforas tamsoje aiškiai šviečia. Ši savybė leido 1669 m. Hamburgo alchemikui ir vaistininkui Hennig Brand bei jo padėjėjui Kunckel atrasti šį elementą, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: gr. phos – šviesa + phoros – nešantis.

Istorija

Fosforą pirmasis 1669 m. išgavo alchemikas H. Brandas, jis kaitino šlapalo, kvarcinio smėlio ir anglies mišinį. 1743 m. buvo pasiūlytas pramoninis fosforo gavimo būdas, jį gaunant iš fosforito, kvarcinio smėlio ir anglies esant 1100–1300 °C temperatūrai.

Paplitimas

Laisvas fosforas gamtoje nerandamas, jis būna pasiskirstęs mineraluose, daugiausiai fosfatuose, pvz., apatito, fosfarito, ambligonito, vivianito, ksenotimo, monacito ir kituose.

Naudojimas

Raudonasis fosforas yra naudojamas degtukams, puslaidininkiams gaminti, taip pat metalurgijoje.

Fosforas organizme

Kartu su kalciu fosforo yra kauluose ir dantyse. Taip pat jo, susijungusio su baltymais ir riebalais yra įvairiuose audiniuose. Medžiagų apykaitoje fosfatai svarbūs kaip energijos tiekėjai. Fosforo junginiai veikia genetinės informacijos perdavimo procesus. Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama rachitu, kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinis ir fizinis nedarbingumas.

Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyje, piene, mėsoje.

Literatūra

Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 309–310 p. ISBN 9955-25-108-5.

Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Vikižodynas

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 ?<!-- Išvaizda, pora žodžių-->|
 ,973761(2)<!-- Atominė masė (u.m)-->|
+<!-- Atomo spindulys (pm)-->|
+,8<!-- Pirmo elektrono praradimo energija (kJ/mol)-->|
+&#91;Ne&#93; 3s² 3p³<!-- Elektronų konfigūracija-->|
+<!-- Kovalentinis spindulys (pm)-->|
+?<!-- Jono spindulys(pm)-->|
+,19<!-- elektroneigiamumas pagal Paulingą-->|
+?<!--Elektrodo potencialas-->|
+-3;+3;+5<!-- Oksidacijos laipsniai-->|
+,82<!-- Tankis (g/cm&sup3;) -->|
+?<!-- Šiluminė talpa (@20 °C J/g mol)-->|
+,235<!-- Šiluminis laidumas (@25 °C W/m K)-->|
+,3<!-- Lydymosi temperatūra (K)-->|
+,63<!-- Lydymosi šiluma (kJ/mol)-->|
+<!-- Virimo temperatūra (K)-->|
+,4<!-- Garavimo šiluma (kJ/mol)-->|
+,02<!-- Molinis tūris (cm&sup3;/mol)-->|
+?<!-- Kristalinė gardelė -->|
+?<!-- Gardelės periodas (Å)-->}}
+'''Fosforas''' – cheminis [[periodinė elementų lentelė|periodinės elementų lentelės]] elementas, žymimas '''P''', eilės numeris 15.
+Vienintelis stabilus izotopas yra <sup>31</sup>P.
+== Pavadinimo kilmė ==
+Baltasis (geltonasis) fosforas tamsoje aiškiai šviečia. Ši savybė leido [[1669]] m. [[Hamburgas|Hamburgo]] [[alchemija|alchemikui]] ir vaistininkui ''Hennig Brand'' bei jo padėjėjui ''Kunckel'' atrasti šį elementą, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: {{el|phos}} – šviesa + ''phoros'' – nešantis.
+== Istorija ==
+Fosforą pirmasis [[1669]] m. išgavo alchemikas H. Brandas, jis kaitino [[Šlapalas|šlapalo]], [[Kvarcinis smėlis|kvarcinio smėlio]] ir anglies mišinį. 1743 m. buvo pasiūlytas pramoninis fosforo gavimo būdas, jį gaunant iš fosforito, kvarcinio smėlio ir anglies esant 1100–1300 °C temperatūrai.
+== Paplitimas ==
+Laisvas fosforas gamtoje nerandamas, jis būna pasiskirstęs [[Mineralas|mineraluose]], daugiausiai fosfatuose, pvz., [[Apatitas|apatito]], fosfarito, ambligonito, vivianito, ksenotimo, monacito ir kituose.
+== Naudojimas ==
+Raudonasis fosforas yra naudojamas [[Degtukas|degtukams]], [[Puslaidininkiai|puslaidininkiams]] gaminti, taip pat [[Metalurgija|metalurgijoje]].
+== Fosforas organizme ==
+Kartu su kalciu fosforo yra kauluose ir dantyse. Taip pat jo, susijungusio su baltymais ir riebalais yra įvairiuose audiniuose. Medžiagų apykaitoje fosfatai svarbūs kaip energijos tiekėjai. Fosforo junginiai veikia genetinės informacijos perdavimo procesus. Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama [[Rachitas|rachitu]], kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinis ir fizinis nedarbingumas.
+Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyje, piene, mėsoje.
+== Literatūra ==
+* Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. ''Chemijos pagrindai .'' Kaunas: Technologija, 2006, 309–310 p. ISBN 9955-25-108-5.
+{{elem-stub}}
+{{Vikižodynas|fosforas|no=T}}
+{{Commons|Phosphorus|no=T}}
+[[Kategorija:Cheminiai elementai]]