Ona Vytautienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
| Žmonos =[[Vytautas]] |
| Žmonos =[[Vytautas]] |
||
| Vaikai =[[Sofija Vytautaitė|Sofija]] |
| Vaikai =[[Sofija Vytautaitė|Sofija]] |
||
}} |
}} |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
[[Vaizdas:Lithuanian Grand Duchess Anna.Kunigaikštienė Ona.jpg|thumb|left|150px|Ona Vytautienė. 16 a. miniatiūra]] |
[[Vaizdas:Lithuanian Grand Duchess Anna.Kunigaikštienė Ona.jpg|thumb|left|150px|Ona Vytautienė. 16 a. miniatiūra]] |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Ona gimė [[Eišiškės|Eišiškių]] kunigaikščio [[Sudimantas|Sudimanto]] šeimoje ir iki santuokos vadinosi Ona Sudimantaite. Ištekėjo už Vytauto apie [[1370]] |
Ona gimė [[Eišiškės|Eišiškių]] kunigaikščio [[Sudimantas|Sudimanto]] šeimoje ir iki santuokos vadinosi Ona Sudimantaite. Ištekėjo už Vytauto apie [[1370]] m. |
||
Ona du kartus padėjo savo vyrui Vytautui ypač sunkiomis jo gyvenimo aplinkybėmis: pirmą kartą išvaduodama jį iš Krėvos pilies ([[1382]] |
Ona du kartus padėjo savo vyrui Vytautui ypač sunkiomis jo gyvenimo aplinkybėmis: pirmą kartą išvaduodama jį iš Krėvos pilies ([[1382]] m.), kur jam grėsė jo tėvo [[Kęstutis|Kęstučio]] likimas arba ilgametis kalėjimas, ir antrą kartą ([[1389]] m.) po nepavykusio sąmokslo paimti klasta [[Vilnius|Vilnių]]. |
||
Didžioji kunigaikštienė Ona buvo [[Astravos sutartis|Astravos]] ([[1392]] |
Didžioji kunigaikštienė Ona buvo [[Astravos sutartis|Astravos]] ([[1392]] m.) ir [[Salyno sutartis|Salyno]] ([[1398]] m.) derybų dalyvė. Ji gerai išmanė aukštosios Lietuvos politikos reikalus. [[Vokiečių ordinas]], visuomet turįs tikslių žinių apie Lietuvos visuomeninius ir politinius santykius, labai aukštai vertino didžiosios kunigaikštienės Onos politinį vaidmenį Lietuvoje. Jis įvairiomis dovanomis stengėsi pelnyti jos palankumą, pavyzdžiui, [[1408]] m. Ordino magistras [[Ulrichas fon Jungingenas]] pasiuntė jai muzikos instrumentus − [[Klavikordas|klavikordą]] ir [[Portatyvas|portatyvą]]. [[1413]]−[[1414]] m. žiemą ji priėmė [[Flamandai|flamandų]] keliautoją ir diplomatą [[Žilberas de Lanua|Žilberą de Lanua]]. |
||
Gavęs žinią apie jos mirtį, Vokiečių ordino magistras įsakė atlaikyti už jos vėlę šv. mišias ir vigilijas visose Ordino bažnyčiose. |
Gavęs žinią apie jos mirtį, Vokiečių ordino magistras įsakė atlaikyti už jos vėlę šv. mišias ir vigilijas visose Ordino bažnyčiose. |
||
Eilutė 32: | Eilutė 29: | ||
* [http://www.laborunion.lt/memo/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=21 Jonynas I. Vytauto šeimyna]. |
* [http://www.laborunion.lt/memo/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=21 Jonynas I. Vytauto šeimyna]. |
||
{{DEFAULTSORT: |
{{DEFAULTSORT:Vytautienė, Ona}} |
||
[[Kategorija:Lietuvos didžiosios kunigaikštienės]] |
[[Kategorija:Lietuvos didžiosios kunigaikštienės]] |
10:09, 5 sausio 2017 versija
Ona Vytautienė | |
---|---|
Gimė | nežinoma Eišiškės |
Mirė | 1418 m. rugpjūčio 31 d. Trakuose |
Tėvas | Sudimantas |
Sutuoktinis (-ė) | Vytautas |
Vaikai | Sofija |
Ona Sudimantaitė-Vytautienė (m. 1418 m. rugpjūčio 31 d. Trakuose) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona.
Biografija
Ona gimė Eišiškių kunigaikščio Sudimanto šeimoje ir iki santuokos vadinosi Ona Sudimantaite. Ištekėjo už Vytauto apie 1370 m.
Ona du kartus padėjo savo vyrui Vytautui ypač sunkiomis jo gyvenimo aplinkybėmis: pirmą kartą išvaduodama jį iš Krėvos pilies (1382 m.), kur jam grėsė jo tėvo Kęstučio likimas arba ilgametis kalėjimas, ir antrą kartą (1389 m.) po nepavykusio sąmokslo paimti klasta Vilnių.
Didžioji kunigaikštienė Ona buvo Astravos (1392 m.) ir Salyno (1398 m.) derybų dalyvė. Ji gerai išmanė aukštosios Lietuvos politikos reikalus. Vokiečių ordinas, visuomet turįs tikslių žinių apie Lietuvos visuomeninius ir politinius santykius, labai aukštai vertino didžiosios kunigaikštienės Onos politinį vaidmenį Lietuvoje. Jis įvairiomis dovanomis stengėsi pelnyti jos palankumą, pavyzdžiui, 1408 m. Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas pasiuntė jai muzikos instrumentus − klavikordą ir portatyvą. 1413−1414 m. žiemą ji priėmė flamandų keliautoją ir diplomatą Žilberą de Lanua. Gavęs žinią apie jos mirtį, Vokiečių ordino magistras įsakė atlaikyti už jos vėlę šv. mišias ir vigilijas visose Ordino bažnyčiose.
Ona Vytautienė palaidota Vilniaus katedroje.