Inertinės dujos: Skirtumas tarp puslapio versijų
+vaizdas |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Edelgase in Entladungsroehren.jpg|miniatiūra|350px|Inertinės dujos]] |
[[Vaizdas:Edelgase in Entladungsroehren.jpg|miniatiūra|350px|Inertinės dujos]] |
||
'''Inertinės dujos''' (tauriosios dujos, retosios dujos) – [[Periodinė elementų lentelė|periodinės elementų sistemos]] VIII grupės pagrindinio pogrupio [[chemija|cheminiai]] elementai – [[helis]] (He), [[neonas]] (Ne), [[argonas]] (Ar), [[kriptonas]] (Kr), [[ksenonas]] (Xe), [[radonas]] (Rn). Inertinės dujos yra randamos [[oras|ore]], [[vanduo|vandenyje]], kai kuriuose [[mineralai|mineraluose]], |
'''Inertinės dujos''' (tauriosios dujos, retosios dujos) – [[Periodinė elementų lentelė|periodinės elementų sistemos]] VIII grupės pagrindinio pogrupio [[chemija|cheminiai]] elementai – [[helis]] (He), [[neonas]] (Ne), [[argonas]] (Ar), [[kriptonas]] (Kr), [[ksenonas]] (Xe), [[radonas]] (Rn). Inertinės dujos yra randamos [[oras|ore]], [[vanduo|vandenyje]], kai kuriuose [[mineralai|mineraluose]], helis – [[požeminės dujos|požeminėse dujose]]. Susidaro per įvairius branduolinius procesus. |
||
== Savybės == |
== Savybės == |
||
Eilutė 34: | Eilutė 34: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Dėl inertiškumo ilgą laiką nepavyko aptikti. Pirmąjį iš inertinių dujų – helį [[1868]] aptiko Ž. Žansenas ([[Prancūzija]]), Dž. Lokjeris ir E. Franklendas ([[Jungtinė Karalystė]]) [[Saulė|saulės]] protuberantų [[spektras|spektre]]. Kitos inertinės dujos buvo atrastos [[1894]]–[[1904]] m. |
Dėl inertiškumo ilgą laiką nepavyko aptikti. Pirmąjį iš inertinių dujų – helį – [[1868]] m. aptiko Ž. Žansenas ([[Prancūzija]]), Dž. Lokjeris ir E. Franklendas ([[Jungtinė Karalystė]]) [[Saulė|saulės]] protuberantų [[spektras|spektre]]. Kitos inertinės dujos buvo atrastos [[1894]]–[[1904]] m. |
||
17:02, 10 gegužės 2016 versija
Inertinės dujos (tauriosios dujos, retosios dujos) – periodinės elementų sistemos VIII grupės pagrindinio pogrupio cheminiai elementai – helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe), radonas (Rn). Inertinės dujos yra randamos ore, vandenyje, kai kuriuose mineraluose, helis – požeminėse dujose. Susidaro per įvairius branduolinius procesus.
Savybės
Bespalvės, bekvapės ir beskonės vienatomės dujos. Helis – vienintelė medžiaga nesustingstanti absoliutaus nulio temperatūroje. Visi elementai yra chemiškai pasyvus, nes jų atomų išoriniai sluoksniai yra užpildyti elektronų.
Helis | Neonas | Argonas | Kriptonas | Ksenonas | Radonas | |
---|---|---|---|---|---|---|
Atominis skaičius | 2 | 10 | 18 | 36 | 54 | 86 |
Atomo masė | 4,0026 | 20,183 | 39,948 | 83,80 | 131,30 | 222 |
Išorinų elektronų konfigūracija | 1s² | 2s²2p6 | 3s²3p6 | 4s²4p6 | 5s²5p6 | 6s²6p6 |
Kiekis ore (%) | 4,6×10-4 | 1,61×10-3 | 0,9325 | 1,08×10-4 | 8×10-6 | 6×10-18 |
Lydymosi temperatūra (°C) | -272 (2,5 MPa slėgyje) | -248,6 | -189,3 | -157,1 | -111,8 | -71 |
Virimo temperatūra (°C) | -268,9 | -245,9 | -185,9 | -153,2 | -108,1 | -63 |
Tankis (kg/m³ | 0,179 | 0,900 | 1,784 | 3,745 | 5,851 | 9,960 |
Panaudojimas
Inertinėmis dujomis prileidžiamos kaitinimo, dujošvytės, signalinės lempos. Naudojamos elektroninėje, vakuuminėje ir branduolinėje technikoje. Atmosferoje suvirinami metalai. Skystas helis naudojamas kaip šaldymo agentas.
Istorija
Dėl inertiškumo ilgą laiką nepavyko aptikti. Pirmąjį iš inertinių dujų – helį – 1868 m. aptiko Ž. Žansenas (Prancūzija), Dž. Lokjeris ir E. Franklendas (Jungtinė Karalystė) saulės protuberantų spektre. Kitos inertinės dujos buvo atrastos 1894–1904 m.