Neonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Neonas (Ne)
Periodinė grupė

Inertinės dujos

Atomo numeris 10
Išvaizda

bespalvis

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

20,1797(6) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

51 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

2080,7 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

1s² 2s² 2p6

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

71 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

0,09 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

?

Termodinaminės savybės
Tankis

0,9 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

0,0493 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

-248,59 °C, 24,56 K

Lydymosi šiluma

0,34 kJ/mol

Virimo temperatūra

-246,05 °C, 27,1 K

Garavimo šiluma

1,77 kJ/mol

Molinis tūris

22,42 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Neonas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ne, eilės numeris 10. Bespalvės inertinės dujos, neoninėse lempose šviečia rausvai.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neoną 1898 metais atrado William Ramsay ir Morris Travers. Tai buvo vienas iš pirmųjų inertinių dujų elementų, todėl ir pavadintas neonu (gr. neos – naujas).

Paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neono dujos, kai per jas leidžiama elektros srovė, švyti raudonai (neono spalvos), todėl naudojamos reklamai. Inertinės dujos naudojamos He-Ne dujiniuose lazeriuose ir fotoblykstėse.