Žemės atmosfera: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
* [[Mezosfera]] – joje temperatūra krinta gan sparčiai. Iki mezopauzės ji pasiekia -90 °C. |
* [[Mezosfera]] – joje temperatūra krinta gan sparčiai. Iki mezopauzės ji pasiekia -90 °C. |
||
* [[Termosfera]] – 80-90 km aukštyje temperatūra pastovi, tačiau vėliau pradeda didėti. 150 km aukštyje ji pasiekia 230 °C, 500–600 km aukštyje >1500 °C, ties viršutine riba pakyla iki 2000 °C. |
* [[Termosfera]] – 80-90 km aukštyje temperatūra pastovi, tačiau vėliau pradeda didėti. 150 km aukštyje ji pasiekia 230 °C, 500–600 km aukštyje >1500 °C, o ties viršutine riba pakyla iki 2000 °C. Tačiau dėl to, kad atskiros dujų molekulės termosferoje yra labai toli viena nuo kitos, toks temperatūros dydis nedaug ką reiškia mums įprasta prasme. Oras čia toks retas, kad atskira molekulė (pvz.: deguonies) iki susidūrimo su kita molekule nukeliauja vidutiniškai 1 km. Nors termosferoje yra pakankamai didelė dalis molekulių su aukštu energiniu potencialu, joje žmogus nejaustų karščio tiesioginio kontakto metu, kadangi termosferos tankis yra per mažas, kad perduotų juntamą energijos kiekį per odą (ar iš jos atimtų). Termosfera pasižymi dideliais paros temperatūrų skirtumais. [[Egzosfera]] – atmosfera laipsniškai pereina į tarpplanetinę erdvę. Dujų tankis labai mažas. Temperatūra – keletas dešimčių tūkstančių laipsnių. |
||
* [[Egzosfera]] – atmosfera laipsniškai pereina į tarpplanetinę erdvę. Dujų tankis labai mažas. Temperatūra – keletas dešimčių tūkstančių laipsnių. |
|||
== Kiti faktai == |
== Kiti faktai == |
||
13:19, 31 kovo 2016 versija
Kitos reikšmės – Atmosfera (reikšmės).
Žemės atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis.
Atmosferos masė 5,15×1015 t. Jos slėgis į Žemės paviršių jūros lygyje lygus vidutiniškai 101,3 kPa.
Sudėtis
Judant vertikaliai atmosferos sudėtis kinta. Žemutiniuose sluoksniuose svarbiausios sudėtinės dalys yra azotas (78,1 %), deguonis (20,9 %), argonas (0,9 %), anglies dioksidas (0,03 %). Atmosferos cheminė sudėtis apatiniame 90-100 km sluoksnyje vienoda. Jonizuotų atomų nedaug. Aukščiau (heterosferoje), dėl intensyvių kosminių Saulės ultravioletinių ir korpuskulinių spindulių mažiau molekulinio, daugiau atominio deguonies ir azoto. Molekulės ir atomai dažniausiai jonizuoti. Kylant aukštyn, gausėja lengvųjų dujų. Aukščiau kaip 600 km pagrindinis komponentas yra helis, 2-20 tūkst. km aukštyje – vandenilis.
Atmosferoje labiausiai kinta vandens garų kiekis. Jiems kondensuojantis susidaro debesys ir iškrenta krituliai. Debesų aptinkama iki 80 km. Taip pat nepastovi sudėtinė dalis yra anglies dioksidas. Per paskutiniuosius šimtą metų jo padaugėjo nuo 0,0292 % iki 0,0365 %. Dėl šio reiškinio atmosferoje intensyvesnis vadinamasis šiltnamio efektas.
Struktūra
Vertikalia kryptimi atmosfera dalijama į keletą sluoksnių – sferas. Vieną sferą nuo kitos skiria pereinamasis sluoksnis – pauzė.
| Sfera | Ribų aukštis | Pauzės |
|---|---|---|
| Troposfera | Nuo žemės paviršiaus iki 8-17 km | Tropopauzė |
| Stratosfera | Nuo 8-17 iki 50-55 km | Stratopauzė |
| Mezosfera | Nuo 50-55 iki 80 km | Mezopauzė |
| Termosfera | Nuo 80 iki 800 km | Termopauzė |
| Egzosfera | Aukščiau kaip 800 km |
- Troposfera – joje dažniausiai keičiasi orai, vyksta atmosferos turbulencija. Kylant aukštyn, kas 1 km, temperatūra krinta 6 °C, iki tropopauzės temperatūra nukrinta iki apie -60 °C. Sudaro 80 % visos atmosferos masės.
- Stratosfera – žemutiniame jos sluoksnyje temperatūra pastovi, nuo 25 km pradeda kilti ir iki stratopauzės pasiekia 0 °C. 20-25 km aukštyje yra didžiausia ozono koncentracija.
- Mezosfera – joje temperatūra krinta gan sparčiai. Iki mezopauzės ji pasiekia -90 °C.
- Termosfera – 80-90 km aukštyje temperatūra pastovi, tačiau vėliau pradeda didėti. 150 km aukštyje ji pasiekia 230 °C, 500–600 km aukštyje >1500 °C, o ties viršutine riba pakyla iki 2000 °C. Tačiau dėl to, kad atskiros dujų molekulės termosferoje yra labai toli viena nuo kitos, toks temperatūros dydis nedaug ką reiškia mums įprasta prasme. Oras čia toks retas, kad atskira molekulė (pvz.: deguonies) iki susidūrimo su kita molekule nukeliauja vidutiniškai 1 km. Nors termosferoje yra pakankamai didelė dalis molekulių su aukštu energiniu potencialu, joje žmogus nejaustų karščio tiesioginio kontakto metu, kadangi termosferos tankis yra per mažas, kad perduotų juntamą energijos kiekį per odą (ar iš jos atimtų). Termosfera pasižymi dideliais paros temperatūrų skirtumais. Egzosfera – atmosfera laipsniškai pereina į tarpplanetinę erdvę. Dujų tankis labai mažas. Temperatūra – keletas dešimčių tūkstančių laipsnių.