Kaziuko mugė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
6 baitai pašalinti ,  prieš 5 metus
S
Atšauktas naudotojo 78.56.38.24 (Aptarimas) darytas keitimas 5003004
S (Atšauktas naudotojo 78.56.38.24 (Aptarimas) darytas keitimas 5003004)
Kaziuko mugės ištakos siekia [[XVII amžius|XVII a.]] pradžią. [[1602]] m. [[lapkričio 7]] d. popiežius [[Klemensas VIII]] savo breve oficialiai paskelbė [[Šv. Kazimieras|Kazimierą]] šventuoju, kol kas tik lokaliniu, Lenkijos ir Lietuvos. Tuo tarpu jo įpėdinis Povilas V jau paskelbė šv. Kazimierą visos Katalikų bažnyčios šventuoju, o [[Urbonas VIII]] [[1636]] m. paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju. Tais pačiais metais šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčios, kur jie buvo saugomi nuo [[1604]] m., į [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] (tuomet jau mirusio) įsakymu specialiai pastatytą puošnią koplyčią [[Vilniaus katedra|Katedroje]], kur jie yra ir dabar.
 
Spėjama, kad kaip tik nuo Šventojo palaikų perkėlimo 1636 m. ir prasidedamammakprasideda Kaziuko mugės istorija. Tada Katedroje imti rengti šv. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama atlaidų dalimi visada buvo taip vadinamas „kermošius“ (nuo vokiško ''kirchmesse''), po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir pasilinksminimai. Tie „kermošiai“ vyko beveik du šimtus metų, tai per karus ar kitas nelaimes prigęsdami, tai vėl atsinaujindami, kol [[1827]] m. Vilniaus pirkliai neišsirūpino privilegijos rengti didesnį, kelias dienas vykstantį, prekymetį, taip vadinamą „jomarką“ (nuo vokiško ''jahrmarkt'' ir rusiško ''jarmarka''). Tai jau buvo tikrosios Kaziuko mugės pradžia. Joje jau dalyvaudavo ne tik vilniečiai, bet suvažiuodavo pirkliai iš toliau, [[Katedros aikštė]]je būdavo sustatomos vadinamosios „būdos“, laikinos stoginės ar palapinės. Tuo laikotarpiu atsiranda ir vienas iš Kaziuko mugės atributų – saldus meduolis „Kaziuko širdis“.
 
[[XX a.]] pradžioje pasikeitė jomarko vieta. Mat [[1901]] m. rusų valdžia Katedros aikštėje pastatė paminklą [[Jekaterina II|Jekaterinai II]], taigi prekymetis, labiau susijęs su katalikų šventojo garbinimu, caro valdininkų požiūriu pasidarė nepakankamai respektabilus tokiai rimtai „kaimynystei“. Mugė buvo iškelta į [[Lukiškių aikštė|Lukiškių aikštę]]. Tuo laikotarpiu mugėje ėmė gausiai dalyvauti ne tik pirkliai, bet ir iš kaimų suvažiavę valstiečiai, prekiavę savo namudiniais dirbiniais. Į mugę suvažiuodavo iki 2400 vežimų, Lukiškių aikštės neužtekdavo ir „būdom“ būdavo užstatoma visa Neries pakrantė nuo [[Žvėrynas|Žvėryno]] iki [[Vilniaus žaliasis tiltas|Žaliojo tilto]]. Šį klestėjimą nutraukė [[I pasaulinis karas]] ir po jo sekę įvykiai, bet XX a. 3 deš. Vilniaus „Kaziukas“ vėl atsigavo, o ypač suklestėjo nuo [[1935]] m., kai prie mugės rengimo gausiai prisidėjo Vilniaus studentai, rengę triukšmingas kostiumines eisenas. Lenkijos turizmo skatinimo sąjunga net organizuodavo specialius traukinius į Vilnių iš kitų Lenkijos miestų. Ypač dideliu mastu Kaziukas buvo švenčiamas [[1938]] ir [[1939]] m.
8 696

pakeitimai

Naršymo meniu