Mauzoliejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Nenaudotinų šablonų migravimas
Eilutė 7: Eilutė 7:


== Lietuvoje ==
== Lietuvoje ==
Lietuvoje mauzoliejai buvo įrengiami bažnyčiose. Vienas reikšmingiausių mauzoliejų Lietuvoje – [[Radvilos|Radvilų]] mauzoliejus, įrengtas XVII a. [[Kėdainiai|Kėdainių]] [[Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia|evangelikų reformatų bažnyčioje]].{{šaltinis|{{VLE|XIV|479-480||Mauzoliejus}}}}
Lietuvoje mauzoliejai buvo įrengiami bažnyčiose. Vienas reikšmingiausių mauzoliejų Lietuvoje – [[Radvilos|Radvilų]] mauzoliejus, įrengtas XVII a. [[Kėdainiai|Kėdainių]] [[Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia|evangelikų reformatų bažnyčioje]].<ref>{{VLE|XIV|479-480||Mauzoliejus}}</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

18:54, 7 vasario 2016 versija

Mauzoliejus
Mauzoliejus

Mauzoliejus (sen. gr. mausoleion) – tai monumentalus antkapinis statinys, žymintis palaidojimo vietą ir įamžinantis mirusiojo atminimą. Dažniausiai įrengiami stačiakampio arba apvalios formos, su patalpomis urnai, sarkofagui arba karstui. Puošiamas architektūriniais ir skulptūriniais elementais.

Istorija

Pavadinimas kilo iš Karijos karaliaus Mausolo vardo, kurio žmona Artemisija pastatė vieną iš septynių pasaulio stebuklųHalikarnaso mauzoliejų. Kaip statinio tipas paplito senovės graikų ir senovės Romos architektūroje. Statybos tradicija išliko ir viduramžių Europoje. XIV – XVI a. plačiai statyti Azijos valstybėse. Vienas žymiausių visame pasaulyje – Tadžmahalo mauzoliejus. XX a. mauzoliejai dažniausiai statyti totalitarinių valstybių vadovams pagerbti.

Lietuvoje

Lietuvoje mauzoliejai buvo įrengiami bažnyčiose. Vienas reikšmingiausių mauzoliejų Lietuvoje – Radvilų mauzoliejus, įrengtas XVII a. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje.[1]

Šaltiniai

  1. Mauzoliejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 479-480 psl.

Nuorodos