Špitolė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:35, 23 spalio 2015 versija

Apie kaimą Kelmės rajone žr. Špitolė (kaimas).

Špitolė – viduramžių prieglauda, ligoninės pirmtakė, vyravusi XVI–XVIII amžiais Lietuvoje. Jomis naudodavosi tik beturčiai, pagyvenę, neįgalūs žmonės ir ligoniai. Špitolės daugiausia buvo išlaikomos iš aukų, kurias suaukodavo ar užrašydavo įvairūs asmenys. Tačiau, nors ir gerai aprūpintos, jose ligoniai buvo laikomi prastomis sąlygomis. Tai vykdavo dėl to, kad špitoles buvo užvaldę dvasininkai, jie pasisavindavo žymią špitolių pajamų dalį. Ypatingu špitolių fondų grobstymu pasižymėjo Vilniaus vyskupas Masalskis. Tai pastebėję Vilniaus kapitulos organizuodavo špitolių patikrinimus, tokios revizijos atliktos: 1625, 1627, 1733, 1739 metais.

Istorija

Iki XVI a. Lietuvoje nebuvo ne tik jokių gydymo įstaigų, bet ir sėsliai gyvenančių gydytojų, turinčių aukštąjį medicininį išsilavinimą. Išsilavinę gydytojai gyvendavo tik magnatų dvaruose arba Vilniuje ir liaudžiai buvo neprieinami.

Pirmoji špitolė Lietuvoje įkurta Vilniuje 1514 metais. Steigėjas medicinos daktaras Martynas Dušnickis (iš Dušnikų). Jis savo ir suaukotomis lėšomis Gedimino aikštės pietinėje dalyje pastatė namą, kuriame įsikūrė pirmoji špitolė. Joje buvo 10 lovų, turėjo savo vaistinę, virtuvę, koplyčią ir patalpas aptarnaujančiam personalui. Miręs steigėjas paliko visą savo turtą šiai špitolei.

Vėliau atidarytos špitolės: 1519 m. 12 lovų ir dar viena 1676 m. Kaune, 1536 m. 70-ties lovų – Šv. Trejybės. Ši špitolė buvo gavusi privilegiją rinkti mokestį už naudojimąsi vieninteliu tiltu per Nerį Vilniuje – Žaliuoju tiltu, buvo ir privilegija, draudusi statyti kitą tiltą. 1560 m. įkurta Šv. Spaso. 1635 m. atidaryta špitolė psichiniams ligoniams. 1709 m. atidaryta Šv. Roko špitolė, kurioje steigėjas ir dar 7 padėjėjai mirė nuo maro slaugydami juo sergančius ligonius. 1723 m. – Šv. Jokūbo špitolė, vėliau tapusi pirmąja ligonine Lietuvoje. 1744 m. atidaryta didžiausia – 150 lovų Gailestingųjų Seserų – špitolė.

Plintant reformacijai buvo steigiamos ir reformatų špitolės. Eustachijus Valavičius įkūrė ne vieną špitolę – Šv. Mykolo gatvėje ir 1583 m. – Naujamiestyje, Upytės paviete. XVIII a. žydai LDK taip pat steigė savo špitoles. 1775 m. Lietuvos-Lenkijos seimas įsteigė „špitolių komisiją“ ir pavedė jai prižiūrėti tvarką špitolėse. Pirmuoju pirmininku paskirtas vyskupas Masalskis.

1791 m. įsteigta „policijos komisija“, kuri prižiūrėjo daugumą visuomeninių įstaigų, tarp jų ir špitoles. Pabrėžtina, jog valdžia špitolių visiškai nerėmė. 1796 m. valdžios organų potvarkiu įvykdyta Vilniaus ligoninių reforma: senos ir nuskurdusios špitolės buvo sujungtos ir su savo fondais bei ligoniais pavestos reorganizuotai Šv. Jokūbo ligoninei. Taigi XVIII a. pabaigoje baigiasi neformalių ligoninių – špitolių laikotarpis ir Šv. Jokūbo špitolė tampa didžiausia bei pirmąja ligonine Lietuvoje.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 :: ''Apie kaimą Kelmės rajone žr. [[Špitolė (kaimas)]]''.
-'''Špitolė''' – viduramžių prieglauda, [[ligoninė]]s pirmtakė vyravusi XVI–XVIII amžiais (Lietuvoje). Jomis naudodavosi tik beturčiai, pagyvenę, neįgalūs žmonės ir ligoniai. Špitolės daugiausia buvo išlaikomos iš [[auka (labdara)|aukų]], kurias suaukodavo ar užrašydavo įvairūs asmenys. Tačiau nors ir gerai aprūpintos, jose ligoniai buvo laikomi prastomis sąlygomis. Tai vykdavo dėl to, kad špitoles buvo užvaldę dvasininkai, jie pasisavindavo žymią špitolių pajamų dalį. Ypatingu špitolių fondų grobstymu pasižymėjo [[Vilnius|Vilniaus]] [[vyskupas]] Masalskis. Tai pastebėję Vilniaus kapitulos organizuodavo špitolių patikrinimus, tokios revizijos atliktos: [[1625]], [[1627]], [[1733]], [[1739]] metais.
+'''Špitolė''' – viduramžių prieglauda, [[ligoninė]]s pirmtakė, vyravusi XVI–XVIII amžiais Lietuvoje. Jomis naudodavosi tik beturčiai, pagyvenę, neįgalūs žmonės ir ligoniai. Špitolės daugiausia buvo išlaikomos iš aukų, kurias suaukodavo ar užrašydavo įvairūs asmenys. Tačiau, nors ir gerai aprūpintos, jose ligoniai buvo laikomi prastomis sąlygomis. Tai vykdavo dėl to, kad špitoles buvo užvaldę dvasininkai, jie pasisavindavo žymią špitolių pajamų dalį. Ypatingu špitolių fondų grobstymu pasižymėjo Vilniaus vyskupas [[Ignotas Masalskis|Masalskis]]. Tai pastebėję Vilniaus kapitulos organizuodavo špitolių patikrinimus, tokios revizijos atliktos: [[1625]], [[1627]], [[1733]], [[1739]] metais.
 == Istorija ==
-Iki XVI a. Lietuvoje nebuvo ne tik jokių gydymo įstaigų, bet ir sėsliai gyvenančių [[gydytojas|gydytojų]], turinčių aukštąjį medicininį išsilavinimą. Išsilavinę gydytojai gyvendavo tik [[Magnatas|magnatų]] dvaruose arba Vilniuje ir liaudžiai buvo neprieinami.
+Iki XVI a. Lietuvoje nebuvo ne tik jokių gydymo įstaigų, bet ir sėsliai gyvenančių [[gydytojas|gydytojų]], turinčių aukštąjį medicininį išsilavinimą. Išsilavinę gydytojai gyvendavo tik [[magnatas|magnatų]] dvaruose arba Vilniuje ir liaudžiai buvo neprieinami.
-Pirmoji špitolė Lietuvoje buvo įkurta Vilniuje [[1514]] m. Steigėjas [[Medicina|medicinos]] daktaras Martynas Dušnickis (iš Dušnikų). Jis savo ir suaukotomis lėšomis [[Gedimino aikštė]]s pietinėje dalyje pastatė namą, kuriame įsikūrė pirmoji špitolė. Joje buvo 10 lovų, turėjo savo [[vaistinė|vaistinę]], virtuvę, [[koplyčia|koplyčią]] ir patalpas aptarnaujančiam personalui. Miręs steigėjas paliko visą savo turtą šiai špitolei.
+Pirmoji špitolė Lietuvoje įkurta Vilniuje [[1514]] metais. Steigėjas medicinos daktaras Martynas Dušnickis (iš Dušnikų). Jis savo ir suaukotomis lėšomis [[Gedimino aikštė]]s pietinėje dalyje pastatė namą, kuriame įsikūrė pirmoji špitolė. Joje buvo 10 lovų, turėjo savo [[vaistinė|vaistinę]], virtuvę, [[koplyčia|koplyčią]] ir patalpas aptarnaujančiam personalui. Miręs steigėjas paliko visą savo turtą šiai špitolei.
-Vėliau atidarytos špitolės: [[1519]] m. 12 lovų ir dar viena [[1676]] m. [[Kaunas|Kaune]], [[1536]] m. 70-ties lovų Šv. Trejybės. Ši špitolė buvo gavusi privilegiją rinkti mokestį už naudojimąsi vieninteliu tiltu per [[Neris|Nerį]] Vilniuje – [[Žaliasis tiltas (Vilnius)|Žaliuoju tiltu]], buvo ir privilegija draudusi statyti kitą tiltą. [[1560]] m. įkurta Šv. Spaso. [[1635]] metais atidaryta špitolė psichiniams ligoniams. [[1709]] metais atidaryta Šv. Roko špitolė, kurioje steigėjas ir dar 7 padėjėjai mirė nuo [[Maras|maro]] slaugydami juo sergančius ligonius. [[1723]] m. – Šv. Jokūbo špitolė, vėliau tapusi pirmąja [[ligoninė|ligonine]] Lietuvoje. [[1744]] m. atidaryta didžiausia – 150 lovų Gailestingųjų Seserų špitolė.
+Vėliau atidarytos špitolės: [[1519]] m. 12 lovų ir dar viena [[1676]] m. [[Kaunas|Kaune]], [[1536]] m. 70-ties lovų – Šv. Trejybės. Ši špitolė buvo gavusi privilegiją rinkti mokestį už naudojimąsi vieninteliu tiltu per [[Neris|Nerį]] Vilniuje – [[Žaliasis tiltas (Vilnius)|Žaliuoju tiltu]], buvo ir [[privilegija]], draudusi statyti kitą tiltą. [[1560]] m. įkurta Šv. Spaso. [[1635]] m. atidaryta špitolė psichiniams ligoniams. [[1709]] m. atidaryta Šv. Roko špitolė, kurioje steigėjas ir dar 7 padėjėjai mirė nuo [[maras|maro]] slaugydami juo sergančius ligonius. [[1723]] m. – Šv. Jokūbo špitolė, vėliau tapusi pirmąja [[Šv. Jokūbo ligoninė|ligonine]] Lietuvoje. [[1744]] m. atidaryta didžiausia – 150 lovų Gailestingųjų Seserų – špitolė.
-Plintant [[Reformacija|reformacijai]] buvo steigiamos ir reformatų špitolės. Eustachijus Valavičius įkūrė ne vieną špitolę – Šv. Mykolo gatvėje ir [[1583]] metais [[Naujamiestis|Naujamiestyje]] [[Upytės apskritis|Upytės paviete]].
+Plintant [[reformacija]]i buvo steigiamos ir reformatų špitolės. [[Eustachijus Valavičius]] įkūrė ne vieną špitolę – Šv. Mykolo gatvėje ir [[1583]] m. – [[Naujamiestis|Naujamiestyje]], [[Upytės apskritis|Upytės paviete]]. XVIII a. [[žydai]] LDK taip pat steigė savo špitoles. [[1775]] m. Lietuvos-[[Lenkija|Lenkijos]] seimas įsteigė „špitolių komisiją“ ir pavedė jai prižiūrėti tvarką špitolėse. Pirmuoju pirmininku paskirtas vyskupas Masalskis.
+[[1791]] m. įsteigta „policijos komisija“, kuri prižiūrėjo daugumą visuomeninių įstaigų, tarp jų ir špitoles. Pabrėžtina, jog valdžia špitolių visiškai nerėmė. [[1796]] m. valdžios organų potvarkiu įvykdyta Vilniaus ligoninių reforma: senos ir nuskurdusios špitolės buvo sujungtos ir su savo fondais bei ligoniais pavestos reorganizuotai Šv. Jokūbo ligoninei. Taigi XVIII a. pabaigoje baigiasi neformalių ligoninių – špitolių laikotarpis ir Šv. Jokūbo špitolė tampa didžiausia bei pirmąja ligonine Lietuvoje.
-XVIII a. [[žydai]] LDK taip pat steigė savo špitoles.
-[[1775]] metais Lietuvos – [[Lenkija|Lenkijos]] [[seimas]] įsteigė „špitolių komisiją“, ir pavedė jai prižiūrėti tvarką špitolėse. Pirmuoju pirmininku paskirtas vyskupas Masalskis.
-[[1791]] m. įsteigta „policijos komisija“, kuri prižiūrėjo daugumą visuomeninių įstaigų, tarp jų ir špitoles. Pabrėžtina, jog valdžia špitolių visiškai nerėmė.
-[[1796]] metais valdžios organų potvarkiu buvo įvykdyta Vilniaus ligoninių reforma: senos ir nuskurdusios špitolės buvo sujungtos ir su savo fondais bei ligoniais pavestos reorganizuotai Šv. Jokūbo ligoninei. Taigi XVIII a. pabaigoje baigiasi neformalių ligoninių – špitolių laikotarpis ir Šv. Jokūbo špitolė tampa didžiausia bei pirmąja ligonine Lietuvoje.
 [[Kategorija:Medicinos istorija]]