Šv. Brigita Švedė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S DYGLYS pervadino puslapį Heliga Birgitta į Šv. Brigita Švedė |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Heliga Birgitta''' ('''Šventoji Brigita iš Švedijos''', g. apie [[1303]]–[[1373]] m. [[gegužės 23]] d.) – [[Katalikai|Romos katalikų bažnyčios]] šventoji (šventė: [[spalio 8]] d .), [[Švedija|Švedijos]] ir keleivių globėja. |
'''Heliga Birgitta''' ('''Šventoji Brigita iš Švedijos''', g. apie [[1303]]–[[1373]] m. [[gegužės 23]] d.) – [[Katalikai|Romos katalikų bažnyčios]] šventoji (šventė: [[spalio 8]] d .), [[Švedija|Švedijos]] ir keleivių globėja. |
||
Brigita gimė [[1303]] m. aristokratų šeimoje, Švedijos [[Uplands Vesbis|Uplando]] regione, Finstoje. Tikintiesiems ji visų pirma žinoma kaip mistikė ir Švenčiausiojo Išganytojo ordino įkūrėja, kurio pirmąja vyresniąja tapo jos duktė Kotryna, vėliau irgi paskelbta šventąja. |
|||
Dalį savo gyvenimo Brigita nugyveno kaip pasaulietė moteris. Būdama keturiolikos, ji laimingai ištekėjo už pamaldaus krikščionio vyro Ulfo, su kuriuo susilaukė aštuonių vaikų. Drauge su vyru jie įkūrė mažą ligoninę, kurioje dažnai lankydavo ligonius. Brigita buvo įpratusi asmeniškai patarnauti vargšams, be to, vertinta už pedagoginius sugebėjimus. „Paskelbdamas ją Europos bendraglobėja, tikiuosi, kad jos artimumą jaus ne tik pašaukimą pašvęstajam gyvenimui gavę žmonės, bet taip pat ir pakviestieji įprastinei pasaulietinei veiklai pasaulyje, o ypač – kilniam ir reikliam krikščioniškos šeimos ugdymui“, – taip popiežius [[Jonas Paulius II|Jonas Paulius II]] rašė [[1999]] m. spalio 1 d. paskelbtame apaštališkajame laiške motu proprio „Spes aedificandi“, kuriuo šv. Brigita Švedė, šv. Kotryna Sienietė ir šv. Kryžiaus Teresė Benedikta buvo paskelbtos Europos bendraglobėjomis. |
|||
[[1341]] m. sutuoktinių piligrimystė į [[Santjago de Kompostela|Santjago de Kompostelą]] tarsi parengė Brigitą naujam gyvenimui, kurį ji pradėjo po kelerių metų, kai mirus vyrui išgirdo Kristaus balsą, patikėjusį jai naują misiją. 1349 m. Brigita išvyko iš Švedijos ir įsikūrė Romoje. Pasak popiežiaus, šis persikėlimas į Italiją lemtingai išplėtė Brigitos sielą ir širdį ne tik geografiškai bei kultūriškai, bet ir dvasiškai. Trokšdama pagarbinti šventųjų relikvijas, ji leidosi į piligrimines keliones. |
|||
Mirus vyrui, su kuriuo turėjo 8 vaikus, įkūrė Švedijoje [[Vienuolynas|vienuolyną]]. Iškeliavo į [[Roma|Romą]], kur rūpinosi Švedijos [[Studentas|studentais]] ir apskritai keleiviais. Ragino popiežių iš [[Avinjonas|Avinjono]] sugrįžti į Romą, reformuoti kunigų, vienuolių gyvenimą. Parašė [[švedų kalba|švediškai]] 8 knygas apreiškimų, kurios išverstos į daugelį [[Europa|Europos]] kalbų. |
Mirus vyrui, su kuriuo turėjo 8 vaikus, įkūrė Švedijoje [[Vienuolynas|vienuolyną]]. Iškeliavo į [[Roma|Romą]], kur rūpinosi Švedijos [[Studentas|studentais]] ir apskritai keleiviais. Ragino popiežių iš [[Avinjonas|Avinjono]] sugrįžti į Romą, reformuoti kunigų, vienuolių gyvenimą. Parašė [[švedų kalba|švediškai]] 8 knygas apreiškimų, kurios išverstos į daugelį [[Europa|Europos]] kalbų. |
||
22:14, 26 rugpjūčio 2015 versija
Heliga Birgitta (Šventoji Brigita iš Švedijos, g. apie 1303–1373 m. gegužės 23 d.) – Romos katalikų bažnyčios šventoji (šventė: spalio 8 d .), Švedijos ir keleivių globėja.
Brigita gimė 1303 m. aristokratų šeimoje, Švedijos Uplando regione, Finstoje. Tikintiesiems ji visų pirma žinoma kaip mistikė ir Švenčiausiojo Išganytojo ordino įkūrėja, kurio pirmąja vyresniąja tapo jos duktė Kotryna, vėliau irgi paskelbta šventąja.
Dalį savo gyvenimo Brigita nugyveno kaip pasaulietė moteris. Būdama keturiolikos, ji laimingai ištekėjo už pamaldaus krikščionio vyro Ulfo, su kuriuo susilaukė aštuonių vaikų. Drauge su vyru jie įkūrė mažą ligoninę, kurioje dažnai lankydavo ligonius. Brigita buvo įpratusi asmeniškai patarnauti vargšams, be to, vertinta už pedagoginius sugebėjimus. „Paskelbdamas ją Europos bendraglobėja, tikiuosi, kad jos artimumą jaus ne tik pašaukimą pašvęstajam gyvenimui gavę žmonės, bet taip pat ir pakviestieji įprastinei pasaulietinei veiklai pasaulyje, o ypač – kilniam ir reikliam krikščioniškos šeimos ugdymui“, – taip popiežius Jonas Paulius II rašė 1999 m. spalio 1 d. paskelbtame apaštališkajame laiške motu proprio „Spes aedificandi“, kuriuo šv. Brigita Švedė, šv. Kotryna Sienietė ir šv. Kryžiaus Teresė Benedikta buvo paskelbtos Europos bendraglobėjomis.
1341 m. sutuoktinių piligrimystė į Santjago de Kompostelą tarsi parengė Brigitą naujam gyvenimui, kurį ji pradėjo po kelerių metų, kai mirus vyrui išgirdo Kristaus balsą, patikėjusį jai naują misiją. 1349 m. Brigita išvyko iš Švedijos ir įsikūrė Romoje. Pasak popiežiaus, šis persikėlimas į Italiją lemtingai išplėtė Brigitos sielą ir širdį ne tik geografiškai bei kultūriškai, bet ir dvasiškai. Trokšdama pagarbinti šventųjų relikvijas, ji leidosi į piligrimines keliones. Mirus vyrui, su kuriuo turėjo 8 vaikus, įkūrė Švedijoje vienuolyną. Iškeliavo į Romą, kur rūpinosi Švedijos studentais ir apskritai keleiviais. Ragino popiežių iš Avinjono sugrįžti į Romą, reformuoti kunigų, vienuolių gyvenimą. Parašė švediškai 8 knygas apreiškimų, kurios išverstos į daugelį Europos kalbų.