Šv. Brigita Švedė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Heliga Birgitta)
Jump to navigation Jump to search
Heliga Birgitta

Šventoji Brigita iš Švedijos, (g. apie 13031373 m. gegužės 23 d.) – Romos katalikų bažnyčios šventoji (šventė: spalio 8 d .), Švedijos ir keleivių globėja.

Bri­gi­ta gi­mė 1303 m. aris­tok­ra­tų šei­mo­je, Šve­di­jos Up­lan­do re­gio­ne, Fins­to­je. Ti­kin­tie­siems ji vi­sų pir­ma ži­no­ma kaip mis­ti­kė ir Šven­čiau­sio­jo Iš­ga­ny­to­jo or­di­no įkū­rė­ja, ku­rio pir­mą­ja vy­res­ni­ą­ja ta­po jos duk­tė Kot­ry­na, vė­liau ir­gi pa­skelb­ta šven­tą­ja.

Da­lį sa­vo gy­ve­ni­mo Bri­gi­ta nu­gy­ve­no kaip pa­sau­lie­tė mo­te­ris. Bū­da­ma ke­tu­rio­li­kos, ji lai­min­gai iš­te­kė­jo už pa­mal­daus krikš­čio­nio vy­ro Ul­fo, su ku­riuo su­si­lau­kė aš­tuo­nių vai­kų. Drau­ge su vy­ru jie įkū­rė ma­žą li­go­ni­nę, ku­rio­je daž­nai lan­ky­da­vo li­go­nius. Bri­gi­ta bu­vo įpra­tu­si as­me­niš­kai pa­tar­nau­ti varg­šams, be to, ver­tin­ta už pe­da­go­gi­nius su­ge­bė­ji­mus. „Pa­skelb­da­mas ją Eu­ro­pos ben­drag­lo­bė­ja, ti­kiuo­si, kad jos ar­ti­mu­mą jaus ne tik pa­šau­ki­mą pa­švęs­ta­jam gy­ve­ni­mui ga­vę žmo­nės, bet taip pat ir pa­kvies­tie­ji įpras­ti­nei pa­sau­lie­ti­nei veik­lai pa­sau­ly­je, o ypač – kil­niam ir reik­liam krikš­čio­niš­kos šei­mos ug­dy­mui“, – taip po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II ra­šė 1999 m. spa­lio 1 d. pa­skelb­ta­me apašta­liš­ka­ja­me laiš­ke mo­tu pro­prio „Spes aedi­fi­can­di“, ku­riuo šv. Bri­gi­ta Šve­dė, šv. Kot­ry­na Sie­nie­tė ir šv. Kry­žiaus Te­re­sė Be­ne­dik­ta bu­vo pa­skelb­tos Eu­ro­pos ben­drag­lo­bė­jo­mis.

1341 m. su­tuok­ti­nių pi­lig­ri­mys­tė į Sant­ja­go de Kom­pos­te­lą tar­si pa­ren­gė Bri­gi­tą nau­jam gy­ve­ni­mui, ku­rį ji pra­dėjo po ke­le­rių me­tų, kai mi­rus vy­rui iš­gir­do Kris­taus bal­są, pa­ti­kė­ju­sį jai nau­ją mi­si­ją. Mirus vyrui, su kuriuo turėjo 8 vaikus, įkūrė Švedijoje vienuolyną. 1349 m. Bri­gi­ta iš­vy­ko iš Šve­di­jos ir įsi­kū­rė Ro­moje. Pa­sak po­pie­žiaus, šis per­si­kė­li­mas į Ita­li­ją lem­tin­gai iš­plė­tė Bri­gi­tos sie­lą ir šir­dį ne tik ge­og­ra­fiš­kai bei kul­tū­riš­kai, bet ir dva­siškai. Trokš­da­ma pa­gar­bin­ti šven­tų­jų re­lik­vi­jas, ji lei­do­si į pi­lig­ri­mi­nes ke­lio­nes, rūpinosi Švedijos studentais ir apskritai keleiviais. Ragino popiežių iš Avinjono sugrįžti į Romą, reformuoti kunigų, vienuolių gyvenimą. Parašė švediškai 8 knygas apreiškimų, kurios išverstos į daugelį Europos kalbų.


Vikiteka