Sofija Jogailaitė (1464-1512): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
5 714 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 542 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 26: Eilutė 26:
| fonas0 =reg
| fonas0 =reg
| kelintas0 =
| kelintas0 =
| valdė0 ={{pradžia|1486||}} - {{pabaiga|1512|||1486||}}
| valdė0 ={{pradžia|1486||}} – {{pabaiga|1512|||1486||}}
| karūnavimas0 =
| karūnavimas0 =
| ankstesnis0 =
| ankstesnis0 =
Eilutė 45: Eilutė 45:
| vikiteka =
| vikiteka =
}}
}}



'''Sofija Jogailaitė ''' ({{pl|Zofia Jagiellonka}}; [[1464]] m. [[gegužės 6]] d., [[Krokuva]] – [[1512]] m. [[spalio 5]] d., [[Ansbachas]]) – Jogailaičių dinastijos Lenkijos princesė, Brandenburg-Ansbacho ir Baireito markgrafo Frydricho I žmona.
'''Sofija Jogailaitė ''' ({{pl|Zofia Jagiellonka}}; [[1464]] m. [[gegužės 6]] d., [[Krokuva]] – [[1512]] m. [[spalio 5]] d., [[Ansbachas]]) – Jogailaičių dinastijos Lenkijos princesė, Brandenburg-Ansbacho ir Baireito markgrafo Frydricho I žmona.


== Biografija ==
== Biografija ==
Sofija buvo Lenkijos karaliaus [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero Jogailaičio]] ir jo žmonos [[Elžbieta Habsburgaitė|Elžbietos Habsburgaiės]] antroji duktė. Sofijai vardą davė senelės pagal tėvo liniją Sofijos Alšėniškės garbei. 1468 metais Sofija buvo sužadėta su erchercogu Maksimilijonu, imperatoriaus Frydricho Trečiojo sūnumi ir paveldėtoju. Tų pačių metų balandžio 8 d. vyskupas Olomucas, atstovaujantis Vengrijos karaliaus Matjašo interesus, prašė Sofijos rankos, tačiau šitie santuokos planai žlugo.
Sofija buvo Lenkijos karaliaus [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero Jogailaičio]] ir jo žmonos [[Elžbieta Habsburgaitė|Elžbietos Habsburgaiės]] antroji duktė. Sofijai vardą davė senelės pagal tėvo liniją Sofijos Alšėniškės garbei. 1468 metais Sofija buvo sužadėta su erchercogu Maksimilijonu, [[Imperatorius Frydrichas III|imperatoriaus Frydricho Trečiojo]] sūnumi ir paveldėtoju. Tų pačių metų balandžio 8 d. vyskupas Olomucas, atstovaujantis Vengrijos karaliaus Matjašo interesus, prašė Sofijos rankos, tačiau šitie santuokos planai žlugo.


Nežinoma, kada būtent prasidėjo derybos dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydrichu I. Egzistuoja prielaida, kad idėja galėjo atsirasti 1470 metų vasarą, kada Lenkijos pasiuntiniai apsilankė Brandenburge.<ref>M. Duczmal: ''Jagiellonowie'', p. 497.</ref>1473 metais Lenkijos karaliaus atstovai vedė derybas dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho, kurios baigėsi pasirašymu oficialiomis sužadėtuvėmis gruodžio 7 tų pačių metų.
Nežinoma, kada būtent prasidėjo derybos dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho I. Egzistuoja prielaida, kad idėja galėjo atsirasti [[1470]] metų vasarą, kada Lenkijos pasiuntiniai apsilankė Brandenburge.<ref>M. Duczmal: ''Jagiellonowie'', p. 497.</ref> [[1473]] metais Lenkijos karaliaus atstovai vedė derybas dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho, kurios baigėsi pasirašymu oficialiomis sužadėtuvėmis tų pačių metų gruodžio 7 d.


Santuoka buvo politizuota: Sofijos tėvas Kazimieras, sunerimęs dėl Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho II didėjančios įtakos, palaikančio kunigaikštį Vladislova Čekijoje, ieškojo sąjungininkų tarp vokiečių. Iš kitos pusės, kurfiurstas Albrechtas III, susirūpinęs didėjančia galia Vengrijos karaliaus Matjošo, grąsinančio užimti kai kurias jo žemes, nusprendė ieškoti sajungos su Jogailos dinastija.<ref>В 1471 часть местной знати избрала Матвея Корвина королем Богемии, таким образом он стал конкурентом Владислава II.</ref>
Santuoka buvo politizuota: Sofijos tėvas Kazimieras, sunerimęs dėl Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho II didėjančios įtakos, palaikančio kunigaikštį Vladislovą Čekijoje, ieškojo sąjungininkų tarp vokiečių. Iš kitos pusės, kurfiurstas Albrechtas III, susirūpinęs didėjančia galia Vengrijos karaliaus Matjošo, grąsinančio užimti kai kurias jo žemes, nusprendė ieškoti sąjungos su [[Jogailaičių dinastija|Jogailos dinastija]].<ref>В 1471 часть местной знати избрала Матвея Корвина королем Богемии, таким образом он стал конкурентом Владислава II.</ref>


1479 metų vasario 14 d. Frankfurte prie Oderio Sofija ir Frydrichas susituokė. Pasak Lenkijos metraštininko Jano Dlugošo, vestuvės nebuvo įpatingos ir netgi karaliaus dvariškiai nepuotavo. Be to, caro senatoriai, riteriai ir kiti dvasininkai, kurie atvažiavo su savo dukromis, vargu ar gavo dovanų.<ref>M. Duczmal: ''Jagiellonowie'', p. 498.</ref>
1479 m. vasario 14 d. [[Frankfurtas prie Oderio|Frankfurte prie Oderio]] Sofija ir Frydrichas susituokė. Pasak Lenkijos metraštininko Jano Dlugošo, vestuvės nebuvo ypatingos ir netgi karaliaus dvariškiai nepuotavo. Be to, caro senatoriai, riteriai ir kiti dvasininkai, kurie atvažiavo su savo dukromis, vargu ar gavo dovanų.<ref>M. Duczmal: ''Jagiellonowie'', p. 498.</ref>


Sofija mirė 1512 metų spalio 5 d. Ansbache. Ji buvo palaidota Hailbrono vienuolyne.
Sofija mirė 1512 m. spalio 5 d. [[Ansbachas|Ansbache]]. Ji buvo palaidota Hailbrono vienuolyne.


=== Palikuonys ===
== Palikuonys ==
Santuokoje gimė 17 vaikų:
Santuokoje gimė 17 vaikų:
* Elžbieta (1480–1480);
* Elžbieta (1480–1480);
Eilutė 80: Eilutė 79:
* Humprechtas (1503–1528), Bambergero domicelarijus;
* Humprechtas (1503–1528), Bambergero domicelarijus;


== Literatūra ==
== Genealogija ==
⚫
{{Protėviai/top|width=80%|Sofijos Jogailaitės protėviai}}
⚫
* K. Baczkowski: ''Polish history of late-medieval'', Kraków 1999, ISBN 83-85719-40-7, p. 230, 236, 249.
⚫
* M. Duczmal: ''Jagiellonowie''. Biographical Lexicon, Poznań-Kraków 1996, ISBN 83-08-02577-3, pp. 495–507.
⚫
* W. Dworzaczek: ''Genealogy'', Warsaw, 1959.
⚫
* E. Rudzki: ''Polish queens'', vol. 1, Warsaw 1990, p. 134, 141, 148, 153, 154.
⚫
* Z. Wdowiszewski: ''Genealogy of the House of Vasa and Jagiello of Poland'', Kraków 2005, pp. 110–112.

⚫
{{Protėviai/top|width=80%|Sofijos Jogailaitės protėviai }}
<center>{{ahnentafel-compact5
<center>{{ahnentafel-compact5
|style=font-size: 110%; line-height: 110%;
|style=font-size: 110%; line-height: 110%;
Eilutė 97: Eilutė 90:
|boxstyle_4=background-color: #bfc;
|boxstyle_4=background-color: #bfc;
|boxstyle_5=background-color: #9fe;
|boxstyle_5=background-color: #9fe;
|1= 1. '''Sofija Jogailaitė <ref>[http://roglo.eu/roglo?lang=en&m=A&i=2166356&v=5&t=N&sosab=10&siblings=on&notes=on&src=on&bd=0&color= Ancestors of Zofia Jagiellonka]</ref>'''
|1= 1. '''Sofija Jogailaitė <ref>[http://roglo.eu/roglo?lang=en&m=A&i=2166356&v=5&t=N&sosab=10&siblings=on&notes=on&src=on&bd=0&color= Ancestors of Zofia Jagiellonka]</ref>'''
|2= 2. [[Kazimieras Jogailaitis]]
|2= 2. [[Kazimieras Jogailaitis]]
|3= 3. [[Elžbieta Habsburgaitė]]
|3= 3. [[Elžbieta Habsburgaitė]]
Eilutė 130: Eilutė 123:
}}</center>
}}</center>
{{Protėviai/bottom}}
{{Protėviai/bottom}}

== Literatūra ==
⚫
* K. Baczkowski: ''Polish history of late-medieval'', Kraków 1999, ISBN 83-85719-40-7, p. 230, 236, 249.
⚫
* M. Duczmal: ''Jagiellonowie''. Biographical Lexicon, Poznań-Kraków 1996, ISBN 83-08-02577-3, pp. 495–507.
⚫
* W. Dworzaczek: ''Genealogy'', Warsaw, 1959.
⚫
* E. Rudzki: ''Polish queens'', vol. 1, Warsaw 1990, p. 134, 141, 148, 153, 154.
⚫
* Z. Wdowiszewski: ''Genealogy of the House of Vasa and Jagiello of Poland'', Kraków 2005, pp. 110–112.


== Išnašos ==
== Išnašos ==
{{ref}}
{{ref}}

{{S-start}}
{{S-start}}
{{S-hou|[[Jogailaičiai]]|gegužės 6|1464|spalio 5|1512}}
{{S-hou|[[Jogailaičiai]]|gegužės 6 d.|1464 m.|spalio 5 d.|1512 m.}}
{{s-reg }}
{{s-reg }}
|-
|-
{{s-bef | rows=2 | before = Ana Saksė }}
{{s-bef | rows=2 | before = Ana Saksė }}
{{s-ttl | title = Barndenburg-Ansbacho markgrafienė | years = 1486 kovo 11 - 1512 spalio 5}}
{{s-ttl | title = Barndenburg-Ansbacho markgrafienė | years = 1486 m. kovo 11 d. – 1512 m. spalio 5 d.}}
{{s-vac | next = Emilija Saksė}}
{{s-vac | next = Emilija Saksė}}
|-
|-
{{s-ttl | title = Brandenbueg-Kulmbach markghrafienė | years = 1495 vasario 26 - 1512 spalio 5}}
{{s-ttl | title = Brandenbueg-Kulmbach markghrafienė | years = 1495 m. vasario 26 d. – 1512 m. spalio 5 d.}}
{{s-vac | next = Siuzana Bavarė }}
{{s-vac | next = Siuzana Bavarė }}
{{end}}
{{end}}

12:20, 5 gegužės 2015 versija

Sofija Jogailaitė
Sofija Jogailaitė
Jogailaičiai
Gimė 1464 m. gegužės 6 d.
Krokuva
Mirė 1512 m. spalio 5 d.
Ansbachas
Tėvas Kazimieras Jogailaitis
Motina Elžbieta Habsburgaitė
Vaikai Elžbieta (1480–1480), Kazimieras (1481–1527), Margarita (1483–1532), Jurgis (1484–1543), Sofija (1485–1537), Ana (1487–1539), Barbora (1488–1490), Albrechtas (1490–1568), Frydrichas (1491–1497), Johanas (1493–1525), Elžbieta (1494–1518), Barbora (1495–1552), Frydrichas (1497–1536), Vilhelmsas (1498–1563), Johanas Albrechtas (1499–1550), Frydrichas Albrechtas (1501–1504), Humprechtas (1503–1528)
Brandenburgo-Ansbacho markgrafienė
Valdė 1486 m. – 1512 m. (~26 metai)
Pirmtakas Ana Saksė
Įpėdinis Emilija Saksė
Brandenburgo-Kulmbacho markgrafienė
Valdė 1495 m. - 1512 m. (~17 metų)
Pirmtakas Ana Saksė
Įpėdinis Siuzana Saksė

Sofija Jogailaitė (lenk. Zofia Jagiellonka; 1464 m. gegužės 6 d., Krokuva – 1512 m. spalio 5 d., Ansbachas) – Jogailaičių dinastijos Lenkijos princesė, Brandenburg-Ansbacho ir Baireito markgrafo Frydricho I žmona.

Biografija

Sofija buvo Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir jo žmonos Elžbietos Habsburgaiės antroji duktė. Sofijai vardą davė senelės pagal tėvo liniją Sofijos Alšėniškės garbei. 1468 metais Sofija buvo sužadėta su erchercogu Maksimilijonu, imperatoriaus Frydricho Trečiojo sūnumi ir paveldėtoju. Tų pačių metų balandžio 8 d. vyskupas Olomucas, atstovaujantis Vengrijos karaliaus Matjašo interesus, prašė Sofijos rankos, tačiau šitie santuokos planai žlugo.

Nežinoma, kada būtent prasidėjo derybos dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho I. Egzistuoja prielaida, kad idėja galėjo atsirasti 1470 metų vasarą, kada Lenkijos pasiuntiniai apsilankė Brandenburge.[1] 1473 metais Lenkijos karaliaus atstovai vedė derybas dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho, kurios baigėsi pasirašymu oficialiomis sužadėtuvėmis tų pačių metų gruodžio 7 d.

Santuoka buvo politizuota: Sofijos tėvas Kazimieras, sunerimęs dėl Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho II didėjančios įtakos, palaikančio kunigaikštį Vladislovą Čekijoje, ieškojo sąjungininkų tarp vokiečių. Iš kitos pusės, kurfiurstas Albrechtas III, susirūpinęs didėjančia galia Vengrijos karaliaus Matjošo, grąsinančio užimti kai kurias jo žemes, nusprendė ieškoti sąjungos su Jogailos dinastija.[2]

1479 m. vasario 14 d. Frankfurte prie Oderio Sofija ir Frydrichas susituokė. Pasak Lenkijos metraštininko Jano Dlugošo, vestuvės nebuvo ypatingos ir netgi karaliaus dvariškiai nepuotavo. Be to, caro senatoriai, riteriai ir kiti dvasininkai, kurie atvažiavo su savo dukromis, vargu ar gavo dovanų.[3]

Sofija mirė 1512 m. spalio 5 d. Ansbache. Ji buvo palaidota Hailbrono vienuolyne.

Palikuonys

Santuokoje gimė 17 vaikų:

  • Elžbieta (1480–1480);
  • Kazimieras (1481–1527);
  • Margarita (1483–1532);
  • Jurgis (1484–1543), vedė tris kartus: Beatrisę de Fanfepan, Hedvygą Miunsteberg ir Emiliją Sakę;
  • Sofija (1485–1537), ištekėjo už Frydricho II Lagnickio;
  • Ana (1487–1539), ištekėjo už Vaclovo II Cešino;
  • Barbora (1488–1490);
  • Albrechtas (1490–1568), Teutonų ordino didysis magistras, Prūsijos hercogas, vedė Dorotėją Prūsę, po to Aną Mariją Braunšveig-Kalenberg-Hetingenę;
  • Frydrichas (1491–1497);
  • Johanas (1493–1525), Valensijos vicekaralius, vedė Žermeną de Fua;
  • Elžbieta (1494–1518), ištekėjo už Ernsto Baden-Durlacho;
  • Barbora (1495–1552), ištekėjo už Jurgio II Leichtenbergo;
  • Frydrichas (1497–1536), Viurcburgo ir Zalcburgo kanauninkas;
  • Vilhelmsas (1498–1563), Pomos arkivyskupas;
  • Johanas Albrechtas (1499–1550), Magdeburgo arkivyskupas;
  • Frydrichas Albrechtas (1501–1504);
  • Humprechtas (1503–1528), Bambergero domicelarijus;

Genealogija

Literatūra

  • K. Baczkowski: Polish history of late-medieval, Kraków 1999, ISBN 83-85719-40-7, p. 230, 236, 249.
  • M. Duczmal: Jagiellonowie. Biographical Lexicon, Poznań-Kraków 1996, ISBN 83-08-02577-3, pp. 495–507.
  • W. Dworzaczek: Genealogy, Warsaw, 1959.
  • E. Rudzki: Polish queens, vol. 1, Warsaw 1990, p. 134, 141, 148, 153, 154.
  • Z. Wdowiszewski: Genealogy of the House of Vasa and Jagiello of Poland, Kraków 2005, pp. 110–112.

Išnašos

  1. ↑ M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 497.
  2. ↑ В 1471 часть местной знати избрала Матвея Корвина королем Богемии, таким образом он стал конкурентом Владислава II.
  3. ↑ M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 498.
  4. ↑ Ancestors of Zofia Jagiellonka
Sofija Jogailaitė (1464-1512)
Gimė: 1464 m. gegužės 6 d. Mirė: 1512 m. spalio 5 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Ana Saksė 		Barndenburg-Ansbacho markgrafienė
1486 m. kovo 11 d. – 1512 m. spalio 5 d. 		Laisvas
Sekantis titulo turėtojas
Emilija Saksė
Brandenbueg-Kulmbach markghrafienė
1495 m. vasario 26 d. – 1512 m. spalio 5 d. 		Laisvas
Sekantis titulo turėtojas
Siuzana Bavarė
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sofija_Jogailaitė_(1464-1512)&oldid=4766567"