Prisikėlimo bažnyčia (Sankt Peterburgas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
S panaikinta Kategorija:Cerkvės; įtraukta Kategorija:Rusijos cerkvės naudojant HotCat
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Собор Воскресения Христова 1.jpg|thumb|220px|Prisikėlimo bažnyčia]]
[[Vaizdas:Собор Воскресения Христова 1.jpg|thumb|220px|Prisikėlimo bažnyčia]]
'''Prisikėlimo bažnyčia''', taip pat vadinama Atpirkėjo, Atpirkėjo krauju (rusiškai ''Спас на крови'') bažnyčia, yra katedra [[sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]]. Bažnyčia pastatyta [[Maskva|Maskvos]] Vasiliajaus katedros pavyzdžiu, vadinamuoju "Naujuoju stiliumi" ir yra vienintelis pastatas Peterburgo centre, kuris nėra orientuotas į itališkąją ir klasicistinę architektūrą. Pastatyta tarp [[1883]] ir [[1912]] m. vietoje kurioje per pasikėsinimą [[1881]] m. [[kovo 13]] d. ([[kovo 1]] d. pagal Julijaus kalendorių) buvo mirtinai sužeistas [[Aleksandras II]]-asis.
'''Prisikėlimo bažnyčia''', taip pat vadinama Atpirkėjo, Atpirkėjo krauju (rusiškai ''Спас на крови'') bažnyčia, yra katedra [[sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]]. Bažnyčia pastatyta [[Maskva|Maskvos]] Vasilijaus katedros pavyzdžiu, vadinamuoju „Naujuoju stiliumi“ ir yra vienintelis pastatas Peterburgo centre, kuris nėra orientuotas į itališkąją ir klasicistinę architektūrą. Pastatyta tarp [[1883]] ir [[1912]] m. vietoje kurioje per pasikėsinimą [[1881]] m. [[kovo 13]] d. ([[kovo 1]] d. pagal Julijaus kalendorių) buvo mirtinai sužeistas [[Aleksandras II]]-asis.


Šiuo metu katedroje yra muziejus. Bažnyčia pastatyta pagal Alfredo Parlando, kuris tuo metu buvo reikšmingas Rusijos architektas, statęs ir [[Maskva|Maskvoje]], [[Vladimiras|Vladimire]] ir kituose miestuose, planus. Iš Baltijos vokiečių - škotų šeimos, kuri nuo maždaug [[1800]] m. tarnavo carams [[Peterhofas|Peterhofe]], kilęs A. Parlandas buvo Peterburgo Menų akademijos narys.
Šiuo metu katedroje yra muziejus. Bažnyčia pastatyta pagal Alfredo Parlando, kuris tuo metu buvo reikšmingas Rusijos architektas, statęs ir [[Maskva|Maskvoje]], [[Vladimiras|Vladimire]] ir kituose miestuose, planus. Iš Baltijos vokiečių – škotų šeimos, kuri nuo maždaug [[1800]] m. tarnavo carams [[Peterhofas|Peterhofe]], kilęs A. Parlandas buvo Peterburgo Menų akademijos narys.


== Istorija ==
== Istorija ==


Statybą 1883 metais pradėjo [[Aleksandras III]], kaip paminklą savo tėvui, Aleksandrui II. Darbas ėjosi lėtai ir statyba buvo galutinai baigta [[1907]] m. valdant [[Nikolajus II|Nikolajui II]]. Bažnyčios statybą finansavo imperatoriškoji šeima, remiant daugeliui privačių rėmėjų. Bažnyčia pastatyta palei [[Gribojedovo kanalas|Gribojedovo kanalą]]. Šioje vietoje abiejose upės pusėse yra krantinės. Caro karietai važiuojant krantine sprogo anarchisto konspiratoriaus mesta granata. Caras buvo sukrėstas, tačiau nesužeistas ir išlipo iš karietos. Kitas konspiratorius tuomet išnaudojo galimybę susprogdinti kitą bombą, dėl ko žuvo jis pats ir mirtinai sužeidė carą. Stipriai kraujuojantis caras buvo nuvežtas atgal į [[Žiemos rūmai|Žiemos rūmus]], kur jis mirė po kelių valandų. Laikina šventovė buvo pastatyta užpuolimo vietoje ir imtasi nuolatinio paminklo projekto. Buvo nuspręsta, kad gatvė, kur įvyko pasikėsinimas, turi būti apgaubta bažnyčios sienomis.
Statybą 1883 metais pradėjo [[Aleksandras III]], kaip paminklą savo tėvui, Aleksandrui II. Darbas ėjosi lėtai ir statyba buvo galutinai baigta [[1907]] m. valdant [[Nikolajus II|Nikolajui II]]. Bažnyčios statybą finansavo imperatoriškoji šeima, remiant daugeliui privačių rėmėjų. Bažnyčia pastatyta palei [[Gribojedovo kanalas|Gribojedovo kanalą]]. Šioje vietoje abiejose upės pusėse yra krantinės. Caro karietai važiuojant krantine sprogo anarchisto konspiratoriaus mesta granata. Caras buvo sukrėstas, tačiau nesužeistas ir išlipo iš karietos. Kitas konspiratorius tuomet išnaudojo galimybę susprogdinti kitą bombą, dėl ko žuvo jis pats ir mirtinai sužeidė carą. Stipriai kraujuojantis caras buvo nuvežtas atgal į [[Žiemos rūmai|Žiemos rūmus]], kur jis mirė po kelių valandų. Laikina šventovė buvo pastatyta užpuolimo vietoje ir imtasi nuolatinio paminklo projekto. Buvo nuspręsta, kad gatvė, kur įvyko pasikėsinimas, turi būti apgaubta bažnyčios sienomis.


Bažnyčia buvo numatyta daugiau kaip paminklas nei kaip bažnyčia, dėl to sakraliniams tikslams niekada netarnavo. Iš pradžių buvusi koncertų sale ir muziejumi, vėliau naudota kaip teatras, Sovietų Sąjungos laikais ilgą laiką buvo visai uždaryta. [[XX a.]] paskutiniame dešimtmetyje galiausiai baigta ilgą laiką trukusi renovacija ir pastatas vėl atidarytas kaip muziejus.
Bažnyčia buvo numatyta daugiau kaip paminklas nei kaip bažnyčia, dėl to sakraliniams tikslams niekada netarnavo. Iš pradžių buvusi koncertų sale ir muziejumi, vėliau naudota kaip teatras, Sovietų Sąjungos laikais ilgą laiką buvo visai uždaryta. [[XX a.]] paskutiniame dešimtmetyje galiausiai baigta ilgą laiką trukusi renovacija ir pastatas vėl atidarytas kaip muziejus.

09:27, 26 sausio 2015 versija

Prisikėlimo bažnyčia

Prisikėlimo bažnyčia, taip pat vadinama Atpirkėjo, Atpirkėjo krauju (rusiškai Спас на крови) bažnyčia, yra katedra Sankt Peterburge. Bažnyčia pastatyta Maskvos Vasilijaus katedros pavyzdžiu, vadinamuoju „Naujuoju stiliumi“ ir yra vienintelis pastatas Peterburgo centre, kuris nėra orientuotas į itališkąją ir klasicistinę architektūrą. Pastatyta tarp 1883 ir 1912 m. vietoje kurioje per pasikėsinimą 1881 m. kovo 13 d. (kovo 1 d. pagal Julijaus kalendorių) buvo mirtinai sužeistas Aleksandras II-asis.

Šiuo metu katedroje yra muziejus. Bažnyčia pastatyta pagal Alfredo Parlando, kuris tuo metu buvo reikšmingas Rusijos architektas, statęs ir Maskvoje, Vladimire ir kituose miestuose, planus. Iš Baltijos vokiečių – škotų šeimos, kuri nuo maždaug 1800 m. tarnavo carams Peterhofe, kilęs A. Parlandas buvo Peterburgo Menų akademijos narys.

Istorija

Statybą 1883 metais pradėjo Aleksandras III, kaip paminklą savo tėvui, Aleksandrui II. Darbas ėjosi lėtai ir statyba buvo galutinai baigta 1907 m. valdant Nikolajui II. Bažnyčios statybą finansavo imperatoriškoji šeima, remiant daugeliui privačių rėmėjų. Bažnyčia pastatyta palei Gribojedovo kanalą. Šioje vietoje abiejose upės pusėse yra krantinės. Caro karietai važiuojant krantine sprogo anarchisto konspiratoriaus mesta granata. Caras buvo sukrėstas, tačiau nesužeistas ir išlipo iš karietos. Kitas konspiratorius tuomet išnaudojo galimybę susprogdinti kitą bombą, dėl ko žuvo jis pats ir mirtinai sužeidė carą. Stipriai kraujuojantis caras buvo nuvežtas atgal į Žiemos rūmus, kur jis mirė po kelių valandų. Laikina šventovė buvo pastatyta užpuolimo vietoje ir imtasi nuolatinio paminklo projekto. Buvo nuspręsta, kad gatvė, kur įvyko pasikėsinimas, turi būti apgaubta bažnyčios sienomis.

Bažnyčia buvo numatyta daugiau kaip paminklas nei kaip bažnyčia, dėl to sakraliniams tikslams niekada netarnavo. Iš pradžių buvusi koncertų sale ir muziejumi, vėliau naudota kaip teatras, Sovietų Sąjungos laikais ilgą laiką buvo visai uždaryta. XX a. paskutiniame dešimtmetyje galiausiai baigta ilgą laiką trukusi renovacija ir pastatas vėl atidarytas kaip muziejus.