Šventojo Baltramiejaus naktis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
iw: Karolis IX --> Karolis IX Maksimilijonas Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai}} |
{{Šaltiniai}} |
||
[[Vaizdas:Francois_Dubois_001.jpg|thumb|260px|[[François Dubois]] paveikslas, [[XIX amžius|XIX]] amžius]] |
[[Vaizdas:Francois_Dubois_001.jpg|thumb|260px|[[François Dubois]] paveikslas, [[XIX amžius|XIX]] amžius]] |
||
'''Šventojo Baltramiejaus naktis''' ({{fr|Massacre de la Saint-Barthélemy}}) - [[hugenotai|hugenotų]] skerdynės, kurias [[1572]] m., naktį prieš šv. Baltramiejaus dieną, Paryžiuje surengė Prancūzijos karaliaus [[Karolis IX|Karolio IX]] (1560-1574) motina [[Kotryna Mediči]]. Tikslūs Baltramiejaus nakties įvykiai nėra žinomi. Tradiciškai manoma, kad skerdynes pradėti [[regentas|regentė]] Kotryna Mediči nurodė po to, kai 1572 m. [[rugpjūčio 21]] d. nepavyko pasikėsinimas į hugenotų lyderį [[Kalvinizmas|kalvinistą]] ''Gaspard de Coligny''. ''Coligny'' turėjo įtakos Karoliui IX-ajam ir įkalbinėjo jį paremti Flandrijos sukilėlius protestantus prieš Ispanijos karalių [[Pilypas II Habsburgas|Pilypą II]], sukuriant bendrą katalikų ir hugenotų kariuomenę.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day</ref> Tai jis matė kaip vienintelę alternatyvą pilietiniam karui Prancūzijoje, tačiau susidūrė su ne vienerius metus trukusiu Kotrynos pasipriešinimu. Ji siekė sustabdyti Prancūzijoje besiformuojančių įtakingų grupių stiprėjimą. Kotryna Mediči bijojo, kad per daug įsigalėjus hugenotams, ji gali netekti valdžios. |
'''Šventojo Baltramiejaus naktis''' ({{fr|Massacre de la Saint-Barthélemy}}) - [[hugenotai|hugenotų]] skerdynės, kurias [[1572]] m., naktį prieš šv. Baltramiejaus dieną, Paryžiuje surengė Prancūzijos karaliaus [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolio IX]] (1560-1574) motina [[Kotryna Mediči]]. Tikslūs Baltramiejaus nakties įvykiai nėra žinomi. Tradiciškai manoma, kad skerdynes pradėti [[regentas|regentė]] Kotryna Mediči nurodė po to, kai 1572 m. [[rugpjūčio 21]] d. nepavyko pasikėsinimas į hugenotų lyderį [[Kalvinizmas|kalvinistą]] ''Gaspard de Coligny''. ''Coligny'' turėjo įtakos Karoliui IX-ajam ir įkalbinėjo jį paremti Flandrijos sukilėlius protestantus prieš Ispanijos karalių [[Pilypas II Habsburgas|Pilypą II]], sukuriant bendrą katalikų ir hugenotų kariuomenę.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day</ref> Tai jis matė kaip vienintelę alternatyvą pilietiniam karui Prancūzijoje, tačiau susidūrė su ne vienerius metus trukusiu Kotrynos pasipriešinimu. Ji siekė sustabdyti Prancūzijoje besiformuojančių įtakingų grupių stiprėjimą. Kotryna Mediči bijojo, kad per daug įsigalėjus hugenotams, ji gali netekti valdžios. |
||
Prieš Baltramiejaus nakties žudynes, rugpjūčio 18 d., įvyko protestanto [[Henrikas IV Burbonas|Henriko Navariečio]] ir [[Margarita de Valua|Margaritos de Valua]] (Karolio IX sesers) vedybos, į kurias suvažiavo daug turtingų ir žymių hugenotų.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/364625/Margaret-Of-Valois</ref> Skerdynės prasidėjo [[rugpjūčio 24]]-ios naktį apie 3 val. nakties nužudžius admirolą ''Gaspard de Coligny'' ir pradėjus kitų hugenotų, buvusių Paryžiuje, žudynes. Per šią naktį ir sekančias dienas Paryžiuje buvo nužudyta nuo 3000 iki 10000 žmonių. Po Baltramiejaus nakties nuo rugpjūčio iki spalio panašios hugenotų žudynės vyko ir kituose Prancūzijos miestuose, pvz., [[Tulūza|Tulūzoje]], [[Bordo]], [[Lionas|Lione]], [[Orleanas|Orleane]].<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day</ref> Tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas, bet suskaičiuojama, kad galėjo žūti nuo 10 000 iki 70 000 hugenotų.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day</ref> Apie 200 000 hugenotų pasitraukė į kaimynines šalis. |
Prieš Baltramiejaus nakties žudynes, rugpjūčio 18 d., įvyko protestanto [[Henrikas IV Burbonas|Henriko Navariečio]] ir [[Margarita de Valua|Margaritos de Valua]] (Karolio IX sesers) vedybos, į kurias suvažiavo daug turtingų ir žymių hugenotų.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/364625/Margaret-Of-Valois</ref> Skerdynės prasidėjo [[rugpjūčio 24]]-ios naktį apie 3 val. nakties nužudžius admirolą ''Gaspard de Coligny'' ir pradėjus kitų hugenotų, buvusių Paryžiuje, žudynes. Per šią naktį ir sekančias dienas Paryžiuje buvo nužudyta nuo 3000 iki 10000 žmonių. Po Baltramiejaus nakties nuo rugpjūčio iki spalio panašios hugenotų žudynės vyko ir kituose Prancūzijos miestuose, pvz., [[Tulūza|Tulūzoje]], [[Bordo]], [[Lionas|Lione]], [[Orleanas|Orleane]].<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day</ref> Tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas, bet suskaičiuojama, kad galėjo žūti nuo 10 000 iki 70 000 hugenotų.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day</ref> Apie 200 000 hugenotų pasitraukė į kaimynines šalis. |
||
07:45, 15 gruodžio 2014 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šventojo Baltramiejaus naktis (pranc. Massacre de la Saint-Barthélemy) - hugenotų skerdynės, kurias 1572 m., naktį prieš šv. Baltramiejaus dieną, Paryžiuje surengė Prancūzijos karaliaus Karolio IX (1560-1574) motina Kotryna Mediči. Tikslūs Baltramiejaus nakties įvykiai nėra žinomi. Tradiciškai manoma, kad skerdynes pradėti regentė Kotryna Mediči nurodė po to, kai 1572 m. rugpjūčio 21 d. nepavyko pasikėsinimas į hugenotų lyderį kalvinistą Gaspard de Coligny. Coligny turėjo įtakos Karoliui IX-ajam ir įkalbinėjo jį paremti Flandrijos sukilėlius protestantus prieš Ispanijos karalių Pilypą II, sukuriant bendrą katalikų ir hugenotų kariuomenę.[1] Tai jis matė kaip vienintelę alternatyvą pilietiniam karui Prancūzijoje, tačiau susidūrė su ne vienerius metus trukusiu Kotrynos pasipriešinimu. Ji siekė sustabdyti Prancūzijoje besiformuojančių įtakingų grupių stiprėjimą. Kotryna Mediči bijojo, kad per daug įsigalėjus hugenotams, ji gali netekti valdžios.
Prieš Baltramiejaus nakties žudynes, rugpjūčio 18 d., įvyko protestanto Henriko Navariečio ir Margaritos de Valua (Karolio IX sesers) vedybos, į kurias suvažiavo daug turtingų ir žymių hugenotų.[2] Skerdynės prasidėjo rugpjūčio 24-ios naktį apie 3 val. nakties nužudžius admirolą Gaspard de Coligny ir pradėjus kitų hugenotų, buvusių Paryžiuje, žudynes. Per šią naktį ir sekančias dienas Paryžiuje buvo nužudyta nuo 3000 iki 10000 žmonių. Po Baltramiejaus nakties nuo rugpjūčio iki spalio panašios hugenotų žudynės vyko ir kituose Prancūzijos miestuose, pvz., Tulūzoje, Bordo, Lione, Orleane.[3] Tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas, bet suskaičiuojama, kad galėjo žūti nuo 10 000 iki 70 000 hugenotų.[4] Apie 200 000 hugenotų pasitraukė į kaimynines šalis.
Siekdamas nuslėpti tikruosius skerdynių tikslus, popiežiui ir užsienio valstybėms Karolis IX pranešė, kad hugenotai buvo surengę sąmokslą prieš karalių ir katalikų tikėjimą ir buvo dėl to nubausti.[5]
Šios, nuo Baltramiejaus nakties prasidėjusios, žudynės naujai pakreipė Prancūzijos religinių karų eigą. Hugenotų politinis judėjimas, praradus gausybę aristokratų lyderių, buvo paralyžuotas, likusieji hugenotai tapo žymiai radikalesni.
Šaltiniai ir išnašos
- ↑ http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day
- ↑ http://www.britannica.com/EBchecked/topic/364625/Margaret-Of-Valois
- ↑ http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day
- ↑ http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day
- ↑ http://www.massviolence.org/Massacres-during-the-Wars-of-Religion?cs=print