Teisės šaltinis: Skirtumas tarp puslapio versijų
+abejotinas (angliškoje rašo visai kitaip, ir nuovoka sako kad "šaltinis" ne tas pats kas "būdas"), šaltiniai? |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Abejotinas}} |
|||
{{Šaltiniai}} |
|||
[[Vaizdas:Code-de-Hammurabi-1.jpg|thumb|200px|[[Hamurapio teisynas]] - vienas seniausių žinomų teisės šaltinių, teisės istorijos paminklas]] |
[[Vaizdas:Code-de-Hammurabi-1.jpg|thumb|200px|[[Hamurapio teisynas]] - vienas seniausių žinomų teisės šaltinių, teisės istorijos paminklas]] |
||
'''Teisės šaltinis''' – |
'''Teisės šaltinis''' formaliuoju teisiniu aspektu – [[teisė]]s forma, t.y. oficialiai pripažįstama [[teisės norma|teisės normų]] išraiškos ir įtvirtinimo forma. Tai taisyklės, teorijos, idėjos, teisės aktai, iš kurių kyla [[teisė]], priimami teisiniai sprendimai, kurių pagrindu taikomos normos, sprendžiant teisinius ginčus. Pagrindiniai teisės šaltiniai: teisės paprotys, teisinis precedentas, norminės sutartys ir norminis teisės aktas.<ref>Teisės šaltiniai ir jų rūšys // [[Petras Algirdas Čiočys]]. Teisės pagrindai. 24-30 psl., [[Vilniaus vadybos kolegija]], 2002. Vilnius</ref> |
||
⚫ | Istoriškai seniausi teisės šaltiniai yra [[teisiniai papročiai]]. Civilinės teisės |
||
== Rūšys == |
== Rūšys == |
||
Pagal chronologiją gali būti galiojantys ir istoriniai teisės šaltiniai (pvz., žr. ''[[teisės paminklas]]''). |
|||
⚫ | |||
⚫ | Istoriškai seniausi teisės šaltiniai yra [[teisiniai papročiai]]. [[Civilinės teisės šeima|Civilinės teisės šeimoje]] pirminiai teisės šaltiniai yra valstybės išleisti [[įstatymas|įstatymai]], [[konstitucija]], [[tarptautinės sutartys]] ir (mažiau svarbūs) papročiai. Antriniai šaltiniai yra [[teisiniai precedentai|precedentinė teisė]]<ref>Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe Ch. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius, 1993. P.117</ref> ir [[teisės doktrina]]. |
||
⚫ | |||
*pirminiai ir antriniai; |
|||
*[[norminiai teisės aktai]], |
*[[norminiai teisės aktai]], |
||
*teisiniai precedentai, |
*teisiniai precedentai, |
17:20, 20 lapkričio 2014 versija
Teisės šaltinis formaliuoju teisiniu aspektu – teisės forma, t.y. oficialiai pripažįstama teisės normų išraiškos ir įtvirtinimo forma. Tai taisyklės, teorijos, idėjos, teisės aktai, iš kurių kyla teisė, priimami teisiniai sprendimai, kurių pagrindu taikomos normos, sprendžiant teisinius ginčus. Pagrindiniai teisės šaltiniai: teisės paprotys, teisinis precedentas, norminės sutartys ir norminis teisės aktas.[1]
Rūšys
Pagal chronologiją gali būti galiojantys ir istoriniai teisės šaltiniai (pvz., žr. teisės paminklas).
Istoriškai seniausi teisės šaltiniai yra teisiniai papročiai. Civilinės teisės šeimoje pirminiai teisės šaltiniai yra valstybės išleisti įstatymai, konstitucija, tarptautinės sutartys ir (mažiau svarbūs) papročiai. Antriniai šaltiniai yra precedentinė teisė[2] ir teisės doktrina.
Teisės teorijoje išskiriami tokie teisės šaltiniai:
- pirminiai ir antriniai;
- norminiai teisės aktai,
- teisiniai precedentai,
- teisiniai papročiai,
- teisės mokslo doktrina,
- (bendrieji) teisės principai,
- religinės dogmos,
- tradicijos.
Nuorodos
- ↑ Teisės šaltiniai ir jų rūšys // Petras Algirdas Čiočys. Teisės pagrindai. 24-30 psl., Vilniaus vadybos kolegija, 2002. Vilnius
- ↑ Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe Ch. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius, 1993. P.117