Teisės šaltinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+abejotinas (angliškoje rašo visai kitaip, ir nuovoka sako kad "šaltinis" ne tas pats kas "būdas"), šaltiniai?
Brox (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Abejotinas}}
{{Šaltiniai}}
[[Vaizdas:Code-de-Hammurabi-1.jpg|thumb|200px|[[Hamurapio teisynas]] - vienas seniausių žinomų teisės šaltinių, teisės istorijos paminklas]]
[[Vaizdas:Code-de-Hammurabi-1.jpg|thumb|200px|[[Hamurapio teisynas]] - vienas seniausių žinomų teisės šaltinių, teisės istorijos paminklas]]
'''Teisės šaltinis''' – būdas, kuriuo įtvirtinamos (išoriškai išreiškiamos) teisės normos. Tai taisyklės, teorijos, idėjos, teisės aktai, iš kurių kyla [[teisė]], priimami teisiniai sprendimai, kurių pagrindu taikomos normos, sprendžiant teisinius ginčus. Pagal chronologiją gali būti galiojantys ir istoriniai teisės šaltiniai (žr. ''[[teisės paminklas]]'').
'''Teisės šaltinis''' formaliuoju teisiniu aspektu[[teisė]]s forma, t.y. oficialiai pripažįstama [[teisės norma|teisės normų]] išraiškos ir įtvirtinimo forma. Tai taisyklės, teorijos, idėjos, teisės aktai, iš kurių kyla [[teisė]], priimami teisiniai sprendimai, kurių pagrindu taikomos normos, sprendžiant teisinius ginčus. Pagrindiniai teisės šaltiniai: teisės paprotys, teisinis precedentas, norminės sutartys ir norminis teisės aktas.<ref>Teisės šaltiniai ir jų rūšys // [[Petras Algirdas Čiočys]]. Teisės pagrindai. 24-30 psl., [[Vilniaus vadybos kolegija]], 2002. Vilnius</ref>

Istoriškai seniausi teisės šaltiniai yra [[teisiniai papročiai]]. Civilinės teisės sistemose pirminiai teisės šaltiniai yra valstybės išleisti [[įstatymas|įstatymai]], [[konstitucija]], [[tarptautinės sutartys]] ir (mažiau svarbūs) papročiai. Antriniai šaltiniai yra [[teisiniai precedentai|precedentinė teisė]]<ref>Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe Ch. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius, 1993. P.117</ref> ir [[teisės doktrina]].


== Rūšys ==
== Rūšys ==
Pagal chronologiją gali būti galiojantys ir istoriniai teisės šaltiniai (pvz., žr. ''[[teisės paminklas]]'').
Teisės teorijoje išskiriami šie teisės šaltiniai:

Istoriškai seniausi teisės šaltiniai yra [[teisiniai papročiai]]. [[Civilinės teisės šeima|Civilinės teisės šeimoje]] pirminiai teisės šaltiniai yra valstybės išleisti [[įstatymas|įstatymai]], [[konstitucija]], [[tarptautinės sutartys]] ir (mažiau svarbūs) papročiai. Antriniai šaltiniai yra [[teisiniai precedentai|precedentinė teisė]]<ref>Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe Ch. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius, 1993. P.117</ref> ir [[teisės doktrina]].

Teisės teorijoje išskiriami tokie teisės šaltiniai:
*pirminiai ir antriniai;
*[[norminiai teisės aktai]],
*[[norminiai teisės aktai]],
*teisiniai precedentai,
*teisiniai precedentai,

17:20, 20 lapkričio 2014 versija

Hamurapio teisynas - vienas seniausių žinomų teisės šaltinių, teisės istorijos paminklas

Teisės šaltinis formaliuoju teisiniu aspektu – teisės forma, t.y. oficialiai pripažįstama teisės normų išraiškos ir įtvirtinimo forma. Tai taisyklės, teorijos, idėjos, teisės aktai, iš kurių kyla teisė, priimami teisiniai sprendimai, kurių pagrindu taikomos normos, sprendžiant teisinius ginčus. Pagrindiniai teisės šaltiniai: teisės paprotys, teisinis precedentas, norminės sutartys ir norminis teisės aktas.[1]

Rūšys

Pagal chronologiją gali būti galiojantys ir istoriniai teisės šaltiniai (pvz., žr. teisės paminklas).

Istoriškai seniausi teisės šaltiniai yra teisiniai papročiai. Civilinės teisės šeimoje pirminiai teisės šaltiniai yra valstybės išleisti įstatymai, konstitucija, tarptautinės sutartys ir (mažiau svarbūs) papročiai. Antriniai šaltiniai yra precedentinė teisė[2] ir teisės doktrina.

Teisės teorijoje išskiriami tokie teisės šaltiniai:

Nuorodos

  1. Teisės šaltiniai ir jų rūšys // Petras Algirdas Čiočys. Teisės pagrindai. 24-30 psl., Vilniaus vadybos kolegija, 2002. Vilnius
  2. Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe Ch. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius, 1993. P.117