Teisės principas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Teisės principai)
Peršokti į: navigacija, paiešką

Teisės principas, teisinis principas, juridinis principas – pamatinė teisės nuostata, abstrahuota taisyklė, principas.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisės principai gali būti bendrieji (bendrašakiniai), šakiniai, specialieji. Bendrieji teisės principai – tokie, kurie taikytini visoje teisinėje sistemoje, visose teisės šakose. Tai teisėtumas, lygybė prieš įstatymą arba lygiateisiškumas (teisinis paritetas), viešumas ir kiti.

Šakiniai principai yra būdingi tik tam tikrai šakai. Pagal teisės šakas gali būti:

  • baudžiamosios teisės principai
  • civilinės teisės principai
  • administracinės teisės principai
  • konstitucinės teisės principai
  • teismo proceso principai – specialieji teisės principai, taikytini teismo proceso metu. Jie gali būti specifiniai (nekaltumo prezumpcija, teisė į gynybą) arba bendrieji teisės principai, turintys tam tikras atmainas pagal atitinkamą teisinį kontekstą (objektyvioji tiesa, operatyvumas).
    • baudžiamosios teisenos principai
    • civilinės teisenos principai:
  1. Kooperacijos principas: teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, turi imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.
  2. Rungimosi principas: civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tam tikra apimtimi būdinga ir baudžiamajam procesui.
  3. Dispozityvumo principas: šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Bendrieji teisės principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrieji teisės principai – teisės principai, taikyti visoje teisinėje sistemoje:

  1. Viešumas. Tam, kad teisė galėtų būti taikoma, galioti, ji turi būti žinoma atitinkamiems teisinių santykių, kuriems reguliuoti siekiama taikyti teisę, subjektams. Tam teisės normos turi būti paskelbtos viešai, išplatintos kaip visuomeninė informacija ir normų turinys turi būti pasiekiamas atitinkamiems santykių dalyviams. Taip pat viešumas išplaukia iš visuomeninės viešųjų struktūrų kontrolės principo. Jis taikytinas ir teisės struktūrų, teisinių organizacijų veiklai: turi būti užtikrinama galimybė visuomeninei kontroliuoti organizacijų, taikančių valstybinę, teisinę prievartą, teikiančių viešąsias paslaugas ir atliekančių atitinkamas valstybines funkcijas veiklą. Viešumo principas – taip pat pagrindas užtikrinti valstybinėms struktūroms suteikiamų išteklių (lėšų, kitų vertybių) kontrolę, kadangi didžiąją dalį valstybinių funkcijų apmoka mokesčių mokėtojai (per biudžeto paskiriamus asignavimus jų valdytojams – ministerijoms, o šios per savo padalinius – kitoms įstaigoms). Principo išimtys – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas (pvz., privataus gyvenimo apsauga, asmens duomenų apsauga), valstybinių paslapčių saugojimas ir kt.
  2. Lygybė (prieš įstatymą), asmenų lygybė įstatymui ir teismui. Vienarūšinio teisnumo subjektams (fiziniams asmenims, juridiniams asmenims) turi būti užtikrinamos vienodos teisinės galimybės.

Teisę ir teisingumą vykdantys asmenys (teismai, prokuratūra) privalo vadovautis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių.

Teismo proceso principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

# Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos: kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai (LR CPK II skyrius).

  1. Proceso viešumas: išplaukia iš bendrojo teisės viešumo principo. Teisminių institucijų veikla turi būti vieša. Išimtys – ikiteisminio tyrimo duomenys neviešinami (asmens teisių ir laisvių apsauga – gali būti pažeista nekaltumo prezumpcija, suinteresuoti asmenys gali bylos duomenų pagrindu pasiekti bylos nutraukimo, žlugus tyrimo taktikai, sunaikinus baudžiamosios veikos įrodymus arba sudarant sąlygas kaltininkams kitaip išvengti teisinės atsakomybės). Kita išimtis – teismo sprendimo priėmimo slaptumas.
    1. Teismo posėdžio viešumas: bylos nagrinėtinos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį. Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, vertėjai bei ekspertai. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo. Į teismo posėdžių salę jaunesni kaip 16 metų asmenys neįleidžiami, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą dalyvaujantys byloje asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką.
    2. Bylos medžiagos viešumas: visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę daryti bylos medžiagos nuorašus ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo atitinkamo teismo pirmininkui turi pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą bei susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tikslą. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra specialiai suteikta vadovaujantis įstatymais.
  2. Proceso kalba: teismo procesas vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.
  3. Betarpiškumo principas: teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
  4. Žodiškumo principas: šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.
  5. Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumas ir teisėjų sudėties nekintamumas: bylos nagrinėjimo metu teismas negali nagrinėti jokių kitų bylų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Jeigu bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teismo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas, jį pakeičia. Atsarginiam teisėjui stojus į pasitraukusiojo vietą, byla nagrinėjama toliau.
  6. Šalių procesinis lygiateisiškumas: šalių procesinės teisės yra lygios.
  7. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje valstybės teritorijoje.
  8. Sprendimo priėmimo slaptumas: sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjas (teisėjai), kuris (kurie) nagrinėjo konkrečią bylą. Sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje teisėjams draudžiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos išsprendimu.
  9. Valstybės garantuota teisinė pagalba: fiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą (įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka).
  10. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas: teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
  11. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas: byla išnagrinėtina teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas turi imtis nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad procesas būtų koncentruotas, byla išnagrinėta per tinkamą laiką (LR CPK II skyrius).