Jan Otrębski: Skirtumas tarp puslapio versijų
S naujas paieškos raktas Kategorija:Lenkijos kalbininkai: "Otrembskis" naudojant HotCat |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Janas Otrembskis''' ({{pl|Jan Otrębski}}; [[1889]] m. [[gruodžio 8]] d. – [[1971]] m. [[balandžio 26]] d.) |
'''Janas Otrembskis''' ({{pl|Jan Otrębski}}; [[1889]] m. [[gruodžio 8]] d. Pilicuose, [[Lenkija]] – [[1971]] m. [[balandžio 26]] d.) [[Poznanė|Poznanėje]]. Lenkų kalbininkas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo. Parengė 3 tomų lietuvių kalbos gramatiką. Parašė apie 300 mokslinių straipsnių apie slavistiką ir [[Baltistika|baltistiką], taip pat ir [[Prūsų kalba|Prūsų kalbą]]. |
||
== Biografija == |
|||
{{biograf-stub}} |
|||
Studijavo [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universitetas]]. Iš pradžių mediciną, bet po dviejų mėnesių perėjo į kalbų istorijos katedrą ir pasirinko slavų skyrių. Jo [[1912]] m. darbas apie [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] baltarusių šnektą įvertintas aukso medaliu. Su stipendiją išvyko į [[Leipcigas|Leipcigą]] kur susipažino su žymiu sanskrito tyrinėtoju [[Ernst Windisch|Ernstu Vindišu]] ir padaręs jam įspūdį pradėjo rašyti disertaciją. Kad išlaikytų save ir šeimą (turėjo žmoną) dirbo fizinį darbą. Jo mokslus Leipcige nutraukė karas ir prasidėjo užsieniečių studentų persekiojimai. |
|||
Išvažiavo į Lenkiją, kur [[Kališas|Kališe]] [[1916]]–[[1921]] m. dirbo gimnazijos mokytoju. Toliau darbavosi kalbotyroje, kol buvo [[Jan Michał Rozwadowski| Jano Rozvadovskio]] pakvietas į [[Jogailos universitetas|Jogailos universitetą]] doktorantūrai. |
|||
Apsigynęs [[1920]] m. disertaciją, nuo [[1921]] m. pradėjo dirbti [[Vilniaus universitetas|Stepono batoro universitete]] [[Vilnius|Vilniuje]]. [[Lituanistika]] buvo vieno jo aistrų. Dirbo Vilniuje ilgą laiką. Prisidėjo prie l[[Lietuvių kalbos žodynas|ietuvių kalbos žodyno\\ sudarymo [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos institute]] |
|||
Dėstė ir [[Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas|Rytų Europos mokslinių tyrimų institute]] Vilniuje. |
|||
[[1945]] m. persikėlė gyventi į [[Poznanė|Poznanę]], kur toliau vadovavo slavistikos katedrai, o nuo [[1947]] m. naujai įkurtai baltistikos katedrai. Nuo [[1960]] m. – [[emeritas]]. |
|||
Buvo vertinamas visame pasaulyje. Skaitė paskaitas Berlyne, Maskvoje, Prahoje, Upsaloje, Stokholme, Vienoje. Buvo kalbotyros mokslo populiarintojas. |
|||
[[Kategorija:Lenkijos kalbininkai|Otrembskis]] |
[[Kategorija:Lenkijos kalbininkai|Otrembskis]] |
||
[[Kategorija: Lenkijos mokslininkai]] |
|||
[[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] |
00:18, 17 spalio 2014 versija
Janas Otrembskis (lenk. Jan Otrębski; 1889 m. gruodžio 8 d. Pilicuose, Lenkija – 1971 m. balandžio 26 d.) Poznanėje. Lenkų kalbininkas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo. Parengė 3 tomų lietuvių kalbos gramatiką. Parašė apie 300 mokslinių straipsnių apie slavistiką ir [[Baltistika|baltistiką], taip pat ir Prūsų kalbą.
Biografija
Studijavo Varšuvos universitetas. Iš pradžių mediciną, bet po dviejų mėnesių perėjo į kalbų istorijos katedrą ir pasirinko slavų skyrių. Jo 1912 m. darbas apie Vilniaus gubernijos baltarusių šnektą įvertintas aukso medaliu. Su stipendiją išvyko į Leipcigą kur susipažino su žymiu sanskrito tyrinėtoju Ernstu Vindišu ir padaręs jam įspūdį pradėjo rašyti disertaciją. Kad išlaikytų save ir šeimą (turėjo žmoną) dirbo fizinį darbą. Jo mokslus Leipcige nutraukė karas ir prasidėjo užsieniečių studentų persekiojimai.
Išvažiavo į Lenkiją, kur Kališe 1916–1921 m. dirbo gimnazijos mokytoju. Toliau darbavosi kalbotyroje, kol buvo Jano Rozvadovskio pakvietas į Jogailos universitetą doktorantūrai.
Apsigynęs 1920 m. disertaciją, nuo 1921 m. pradėjo dirbti Stepono batoro universitete Vilniuje. Lituanistika buvo vieno jo aistrų. Dirbo Vilniuje ilgą laiką. Prisidėjo prie l[[Lietuvių kalbos žodynas|ietuvių kalbos žodyno\\ sudarymo Lietuvių kalbos institute
Dėstė ir Rytų Europos mokslinių tyrimų institute Vilniuje.
1945 m. persikėlė gyventi į Poznanę, kur toliau vadovavo slavistikos katedrai, o nuo 1947 m. naujai įkurtai baltistikos katedrai. Nuo 1960 m. – emeritas.
Buvo vertinamas visame pasaulyje. Skaitė paskaitas Berlyne, Maskvoje, Prahoje, Upsaloje, Stokholme, Vienoje. Buvo kalbotyros mokslo populiarintojas.