Glauberio druska: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Chimixas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Chimixas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Žyma: Išmestos nuorodos
Eilutė 8: Eilutė 8:
== Paplitimas gamtoje ==
== Paplitimas gamtoje ==


Glauberio druska kieta forma gamtoje egzistuoja kaip [[mineralas]] ([[mirabilitas]]). Ištirpusi Glauberio druska randama [[Čekija|Čekijos]] ([[Karlovy Vary]]) bei [[Austrija|Austrijos]] kurortų mineraliniuose vandenyse.
Glauberio druskos gamtinis [[mineralas]] vadinamas [[mirabilitas|mirabilitu]] ("nuostabi druska"; taip pavadinta, kadangi druskos nuosėdos tai pasirodo, tai vėl išnyksta)<ref>[http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/M/mirabilitas Gamtinė Glauberio druska - mirabilitas]</ref>. Tai vienas iš lengviausių mineralų – jo svoris yra 1,49 g/cm³.

Gamtiniai ištekliai pasaulyje:
* Apie 100 mln. tonų mirabilito rasta centrinėje [[Kanada|Kanados]] dalyje;
* XIX a. mirabilito rasta [[Gruzija|Gruzijoje]] – 5 m storio druskos sluoksnis išdžiūvusiame druskingame 55 tūkst. m² ploto ežere;
* [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] [[Turkmėnija|Turkmėnijos]] pakrantėje: žiemos mėnesiais atvėsus vandenims iki 5,5–6 °C, mirabilitas iškrenta dideliais kiekiais bespalviais kristalais dugne ir pakrantėse, o atšilus orams vėl ištirpsta;
* [[Rusija|Rusijoje]]: Vakarų [[Sibiras|Sibire]] [[Kučiukas|Kučiuko]] ežere, [[Tomsko sritis|Tomsko srities]] druskinguose ežeruose;
* Ištirpusi Glauberio druska randama [[Čekija|Čekijos]] ([[Karlovy Vary]]) bei [[Austrija|Austrijos]] kurortų mineraliniuose vandenyse.

Kitur mirabilitas randamas [[gipsas|gipso]] bei [[akmens druska|akmens druskos]] telkiniuose su didesne ar mažesne kitų mineralų priemaiša.

== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{commonscat|Mirabilite}}


== Literatūra ==
== Literatūra ==

19:37, 20 birželio 2014 versija

Natrio sulfatas

Glauberio druskaNa2SO4 · 10H2O, natrio sulfato dekahidratas. Pirmą kartą šią medžiagą XVII a. aptiko mineraliniuose vandenyse ir aprašė vokiečių alchemikas Johanas Glauberis. Vėliau sintezuota veikiant natrio chloridą sieros rūgštimi. Naudojama medicinoje, veterinarijoje, celiuliozės, stiklo, sodos gamyboje.

Fizinės savybės

Glauberio druska – tai dideli skaidrūs prizmės formos kristalai. Turi kartų druskos skonį, lengvai tirpsta, bekvapė, nedegi. Ilgesnį laiką pabuvusi atvirame ore ar pašildyta praranda svorio (išgaruoja). Pilnai „išsivėdinusi“ pavirsta į baltus miltelius – įprastą natrio sulfatą. Be pačios Glauberio druskos dar žinomi rombiniai Na2SO4 · 7H2O bei Na2SO4 · H2O kristalai.

Paplitimas gamtoje

Glauberio druska kieta forma gamtoje egzistuoja kaip mineralas (mirabilitas). Ištirpusi Glauberio druska randama Čekijos (Karlovy Vary) bei Austrijos kurortų mineraliniuose vandenyse.

Literatūra

  • Feldmanas Fricas, Guntis Rudzytis. Neorganinė chemija. Vertimas į lietuvių kalbą 1992.

Nuorodos