Vilniaus gatvė (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kauno senamiestis 2006-06-03.JPG|thumb|Vilniaus gatvė Kaune]]
[[Vaizdas:Kauno senamiestis 2006-06-03.JPG|thumb|Vilniaus gatvė Kaune]]
[[Vaizdas:Kaunas-Phone Booth.jpg|thumb|Senosios Kauno telefono būdelės]]
[[Vaizdas:Kaunas-Phone Booth.jpg|thumb|Senosios Kauno telefono būdelės]]
'''Vilniaus gatvė''' – seniausia [[Kaunas|Kauno]] miesto gatvė.
'''Vilniaus gatvė''' – seniausia [[Kaunas|Kauno]] miesto gatvė.


Tai seno [[viduramžiai|viduramžių]] kelio į [[Vilnius|Vilnių]] dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų [[plyta|plytų]] turtingų miestiečių namų, kurių keletas išliko iki šių dienų. [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.]] sandūroje čia veikė [[Kauno arklinis tramvajus|arklinis tramvajus]].
Tai seno [[viduramžiai|viduramžių]] kelio į [[Vilnius|Vilnių]] dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų [[plyta|plytų]] turtingų miestiečių namų, kurių keletas išliko iki šių dienų. [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.]] sandūroje čia veikė [[Kauno arklinis tramvajus|arklinis tramvajus]].
Šioje gatvėje iki šiol yra išlikusių keletas išskirtinių namų:
Šioje gatvėje iki šiol yra išlikusių keletas išskirtinių namų:


''Vilniaus g. 1'' – gotikinė [[Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedra bazilika]].
''Vilniaus g. 1'' – gotikinė [[Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedra bazilika]].


''Vilniaus g. 7'' – šioje vietoje buvo medinis namas, kuris sudegė, o ant jo griuvėsių [[XVI a.]] pabaigoje pastatytas mūrinis [[Gotika|gotikos]] stiliaus pastatas su rytiniame ir vakariniame gale esančiais puošniais [[frontonas|frontonais]]. Po karų ir [[gaisras|gaisrų]] perstatytas ir [[1808]] m. atiduotas [[augustinai|Augustinų]] vienuoliams. Restauruotas [[1984]] m. Plytų rišimas gotikinis, mūro viduje rasta lauko akmenų, puošybai panaudota kelių rūšių profiliuotos plytos. Pastato viduryje buvo įvažiavimas į kiemą. Namas išsiskiria gotikiniais fasadais ir interjerais.
''Vilniaus g. 7'' – šioje vietoje buvo medinis namas, kuris sudegė, o ant jo griuvėsių [[XVI a.]] pabaigoje pastatytas mūrinis [[Gotika|gotikos]] stiliaus pastatas su rytiniame ir vakariniame gale esančiais puošniais [[frontonas|frontonais]]. Po karų ir [[gaisras|gaisrų]] perstatytas ir [[1808]] m. atiduotas [[augustinai|Augustinų]] vienuoliams. Restauruotas [[1984]] m. Plytų rišimas gotikinis, mūro viduje rasta lauko akmenų, puošybai panaudota kelių rūšių profiliuotos plytos. Pastato viduryje buvo įvažiavimas į kiemą. Namas išsiskiria gotikiniais fasadais ir interjerais.


''Vilniaus g. 10'' – turtingo miestiečio gyvenamasis namas, pradėtas statyti XVI a. pradžioje ir statytas keliais etapais. Išliko gotikiniai rūsiai su laiptinėmis, [[renesansas|renesansinių]] elementų, [[barokas|barokiniai]] frontonai. Fasadas iš Vilniaus gatvės pusės susideda iš dviejų dalių, kurias jungia įvažiavimas.
''Vilniaus g. 10'' – turtingo miestiečio gyvenamasis namas, pradėtas statyti XVI a. pradžioje ir statytas keliais etapais. Išliko gotikiniai rūsiai su laiptinėmis, [[renesansas|renesansinių]] elementų, [[barokas|barokiniai]] frontonai. Fasadas iš Vilniaus gatvės pusės susideda iš dviejų dalių, kurias jungia įvažiavimas.


''Vilniaus g. 11'' – XVI a. gyvenamasis namas. Iš pradžių jis buvo vienaaukštis. XVI a. pab. – [[XVII a.]] pradžioje sumūrytas antras aukštas su frontonais. Fasadai buvo netinkuoti. Sienos sumūrytos iš stambių riedulių, pirmojo aukšto – iš smulkesnių akmenų, išorėje apmūrytos gotikinio rišimo plytų kiautu. Fasado kompozicijoje darnus gotikos ir renesanso derinys. Namas restauruotas [[1963]] m. Pirmasis aukštas, autentiškas, frontonas atstatytas pagal to meto analogiją. Rytiniame fasade dominuoja gotikinis juodų plytų ornamentu puoštas mūras.
''Vilniaus g. 11'' – XVI a. gyvenamasis namas. Iš pradžių jis buvo vienaaukštis. XVI a. pab. – [[XVII a.]] pradžioje sumūrytas antras aukštas su frontonais. Fasadai buvo netinkuoti. Sienos sumūrytos iš stambių riedulių, pirmojo aukšto – iš smulkesnių akmenų, išorėje apmūrytos gotikinio rišimo plytų kiautu. Fasado kompozicijoje darnus gotikos ir renesanso derinys. Namas restauruotas [[1963]] m. Pirmasis aukštas, autentiškas, frontonas atstatytas pagal to meto analogiją. Rytiniame fasade dominuoja gotikinis juodų plytų ornamentu puoštas mūras.


''Vilniaus g. 29/J. Jablonskio g. 2'' – katalikiška aukštoji mokykla [[Šv. Ignaco Lojolos kolegija]].
''Vilniaus g. 29/J. Jablonskio g. 2'' – katalikiška aukštoji mokykla [[Šv. Ignaco Lojolos kolegija]].


''Vilniaus g. 33'' - [[tarpukaris|tarpukario]] [[Lietuvos istorinė prezidentūra]].
''Vilniaus g. 33'' – [[tarpukaris|tarpukario]] [[Lietuvos istorinė prezidentūra]].


Vilniaus gatvė, po rekonstrukcijos tapusi pėsčiųjų gatve, ir toliau lieka pagrindine [[Kauno senamiestis|Kauno senamiesčio]] ašimi, kuri iš [[Kauno Rotušės aikštė|Rotušės aikštės]] veda į [[Laisvės alėja|Laisvės alėją]].
Vilniaus gatvė, po rekonstrukcijos tapusi pėsčiųjų gatve, ir toliau lieka pagrindine [[Kauno senamiestis|Kauno senamiesčio]] ašimi, kuri iš [[Kauno Rotušės aikštė|Rotušės aikštės]] veda į [[Laisvės alėja|Laisvės alėją]].


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

22:22, 6 gegužės 2014 versija

Vilniaus gatvė Kaune
Senosios Kauno telefono būdelės

Vilniaus gatvė – seniausia Kauno miesto gatvė.

Tai seno viduramžių kelio į Vilnių dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų plytų turtingų miestiečių namų, kurių keletas išliko iki šių dienų. XIXXX a. sandūroje čia veikė arklinis tramvajus. Šioje gatvėje iki šiol yra išlikusių keletas išskirtinių namų:

Vilniaus g. 1 – gotikinė Kauno arkikatedra bazilika.

Vilniaus g. 7 – šioje vietoje buvo medinis namas, kuris sudegė, o ant jo griuvėsių XVI a. pabaigoje pastatytas mūrinis gotikos stiliaus pastatas su rytiniame ir vakariniame gale esančiais puošniais frontonais. Po karų ir gaisrų perstatytas ir 1808 m. atiduotas Augustinų vienuoliams. Restauruotas 1984 m. Plytų rišimas gotikinis, mūro viduje rasta lauko akmenų, puošybai panaudota kelių rūšių profiliuotos plytos. Pastato viduryje buvo įvažiavimas į kiemą. Namas išsiskiria gotikiniais fasadais ir interjerais.

Vilniaus g. 10 – turtingo miestiečio gyvenamasis namas, pradėtas statyti XVI a. pradžioje ir statytas keliais etapais. Išliko gotikiniai rūsiai su laiptinėmis, renesansinių elementų, barokiniai frontonai. Fasadas iš Vilniaus gatvės pusės susideda iš dviejų dalių, kurias jungia įvažiavimas.

Vilniaus g. 11 – XVI a. gyvenamasis namas. Iš pradžių jis buvo vienaaukštis. XVI a. pab. – XVII a. pradžioje sumūrytas antras aukštas su frontonais. Fasadai buvo netinkuoti. Sienos sumūrytos iš stambių riedulių, pirmojo aukšto – iš smulkesnių akmenų, išorėje apmūrytos gotikinio rišimo plytų kiautu. Fasado kompozicijoje darnus gotikos ir renesanso derinys. Namas restauruotas 1963 m. Pirmasis aukštas, autentiškas, frontonas atstatytas pagal to meto analogiją. Rytiniame fasade dominuoja gotikinis juodų plytų ornamentu puoštas mūras.

Vilniaus g. 29/J. Jablonskio g. 2 – katalikiška aukštoji mokykla Šv. Ignaco Lojolos kolegija.

Vilniaus g. 33 – tarpukario Lietuvos istorinė prezidentūra.

Vilniaus gatvė, po rekonstrukcijos tapusi pėsčiųjų gatve, ir toliau lieka pagrindine Kauno senamiesčio ašimi, kuri iš Rotušės aikštės veda į Laisvės alėją.

Nuorodos