Jonas Martinaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
nuoroda |
nuoroda |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http://www.mpf.lt/biografija_jonas.htm Martinaičių paveldo fondas] |
* [http://www.mpf.lt/biografija_jonas.htm Martinaičių paveldo fondas] |
||
* [http://www.epaveldas.lt/vbspi/changeResultsPage.do?pageNo=1 Jono Martinaičio kūryba] |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
11:46, 5 birželio 2013 versija
Jonas Martinaitis (1898 m. birželio 26 d. Pavartyčiai – 1947 m. lapkričio 29 d. Šeduva) – Lietuvos tapytojas, karikatūristas.
Biografija
Sūnus Antanas Martinaitis. 1915 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje, 1922–1926 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, mokytojas Kajetonas Sklėrius. Nuo 1927 m. dirbo leidinių „Ūkininko patarėjas“, „Trimitas“, „Vapsva“ redakcijose (iliustratorius, rašė tekstus), 1940–1941 m. bendradarbiavo leidžiant žurnalą „Šluota“.
Kūryba
Kūrė daugiausia karikatūras („Gyvulių ir paukščių protestas“ 1936 m., „Moteris su sapnininku“ 1938 m., „Šalna“, ketvirtasis dešimtmetis), akvareles („Pamiškėje“ 1937 m., „Gluosniai prie Vandžiogalos“ 1939 m., „Kauno apylinkės“, „Valstiečio sodyba“, abu 1940 m.). Kūrybai būdinga realistinė raiška, nesudėtinga kompozicija, santūrus koloritas. Jo satyriniai piešiniai – socialinius visuomeninius įvykius atspindinčios kompozicijos, dažniausiai su eiliuotais tekstais.
Nuo 1930 m. dalyvavo Nepriklausomųjų dailininkų draugijos veikloje, parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos surengtos 1940 m. Kaune, 1968 m. Vilniuje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.[1]
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras Indriulaitis. Jonas Martinaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 350 psl.