Polineziečiai

Tongietės

Polineziečiai – grupė giminingų tautų, gyvenančių Ramiojo vandenyno Polinezijos salyne. Kalba austronezinių kalbų polineziečių kalbų grupės kalbomis. Rasinė grupė mišri – turi europidinių, mongolidinių, kiek mažiau – negridinių bruožų. Genetiniai polineziečių protėviai yra malagasiai, kuriuos migracijų metų smarkiai paveikė negridiniai genai. Populiacija – 1,12 mln. žmonių.

Tiksli polineziečių kilmė nėra žinoma: manoma, kad jie atvykę iš Molukų salų, pasak Turo Hejerdalo teorijos – iš Pietų Amerikos. Patys polineziečiai savo mituose mini Havaiki žemę, kuri tapatinama su Havajais, Java, Savaju, Hiva. Jie pradėjo Polinezijos salų apgyvendinimą maždaug prieš 3000 metų. Šis procesas truko ilgai: Havajai buvo apgyvendinti III amžiuje, Tonga – VI a., Naujoji Zelandija – X a., Tuvalu – XIV a.

Verčiasi daugiausia tropine žemdirbyste (valgomoji kolokazija, jamsas, batatai, cukranendrės, kokospalmės, duonmedis, bananai), žvejyba. Augina kiaules, šunis, vištas (tačiau ne visose salose). Gyvena nedideliuose, iš lapų, žievės, žolės renčiamuose nameliuose. Kai kur statyti ir akmeniniai namai, akmeninių platformų tipo šventyklos. Puikiai išmano laivybą, plaukioja katamaranais. Geri astronomijos, istorijos žinovai, turi turtingą folklorą. Tikėjimuose svarbus žynių kultas, griežti tabu. Tikima dievų perduodama dvasine energija – mana.

Gausesnės polineziečių tautos: maoriai, havajiečiai, tongiečiai, rapanujai, samojiečiai, taitiečiai, tuvaliečiai ir kt.