Ardėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: lv:Ardēni |
|||
| Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
[[Kategorija:Europos kalnai]] |
[[Kategorija:Europos kalnai]] |
||
[[Kategorija:Belgijos geografija]] |
[[Kategorija:Belgijos geografija]] |
||
[[af:Ardenne]] |
|||
[[ar:أردين]] |
|||
[[be:Ардэны]] |
|||
[[bg:Ардени]] |
|||
[[br:Ardenne]] |
|||
[[ca:Regió de les Ardenes]] |
|||
[[ceb:Ardennes (rehiyon)]] |
|||
[[cs:Ardeny]] |
|||
[[cy:Ardennes]] |
|||
[[da:Ardennerne]] |
|||
[[de:Ardennen]] |
|||
[[en:Ardennes]] |
|||
[[eo:Ardenoj]] |
|||
[[es:Ardenas (región)]] |
|||
[[et:Ardennid]] |
|||
[[eu:Ardenak (lurraldea)]] |
|||
[[fi:Ardennit]] |
|||
[[fr:Ardenne]] |
|||
[[fy:Ardennen]] |
|||
[[he:ארדנים]] |
|||
[[hr:Ardeni]] |
|||
[[hu:Ardennek]] |
|||
[[it:Ardenne]] |
|||
[[ja:アルデンヌ]] |
|||
[[ko:아르덴]] |
|||
[[ksh:Ardenne]] |
|||
[[la:Arduenna]] |
|||
[[lb:Ardennen]] |
|||
[[li:Ardenne]] |
|||
[[lmo:Ardennes (dipartiment)]] |
|||
[[lv:Ardēni]] |
|||
[[nl:Ardennen]] |
|||
[[nn:Ardennane]] |
|||
[[no:Ardennene]] |
|||
[[oc:Ardenas (montanha)]] |
|||
[[pam:Ardennes]] |
|||
[[pl:Ardeny]] |
|||
[[pnb:ارڈین]] |
|||
[[pt:Ardenas]] |
|||
[[ro:Ardeni]] |
|||
[[ru:Арденны (горы)]] |
|||
[[sh:Ardeni]] |
|||
[[sk:Ardeny (pohorie)]] |
|||
[[sr:Ардени]] |
|||
[[sv:Ardennerna]] |
|||
[[ta:ஆர்டென் காடு]] |
|||
[[tr:Ardenler]] |
|||
[[uk:Арденни]] |
|||
[[wa:Årdene]] |
|||
[[zh:阿登]] |
|||
15:19, 14 kovo 2013 versija
| Ardėnai | |
|---|---|
 | |
| Žemynas | Europa |
| Šalys | Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas |
| Aukščiausias taškas | Botranžas, 692 m |
| Uolienos | skalūnai, smiltainis |
| Iškasenos | akmens anglis, geležies rūda |
Ardėnai (ol. Ardennen, pranc. Ardenne) – kalnų masyvas Belgijos pietuose, besitęsiantis į Prancūziją ir Liuksemburgą; Reino Skalūninių kalnų pratąsa. Masyvo ilgis – ~160 km. Vidutinis kalvų aukštis yra 350–500 m, aukščiausia vieta – 692 m virš jūros lygio (Botranžas). Sudarytas daugiausia iš skalūnų ir smiltainio. Viršūnės plokščios, masyvas slėnių suskaidytas į mažesnes dalis. Yra akmens anglių ir geležies rūdos telkinių.
Per kalnagūbrį teka keletas sraunių upių, didžiausia iš kurių yra Masas. Didelė dalis kalnagūbrio apaugusi miškais (ypač bukų ir ąžuolų, aukščiau – eglių), viršūnėse plyti viržynai[1].
Šaltiniai
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 36
