Inertinės dujos: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas: Keičiama ru:Инертные газы į ru:Благородные газы |
S r2.7.3) (robotas: Keičiama sk:Vzácne plyny į sk:Vzácny plyn |
||
Eilutė 109: | Eilutė 109: | ||
[[sh:Plemeniti gas]] |
[[sh:Plemeniti gas]] |
||
[[simple:Noble gas]] |
[[simple:Noble gas]] |
||
[[sk: |
[[sk:Vzácny plyn]] |
||
[[sl:Žlahtni plin]] |
[[sl:Žlahtni plin]] |
||
[[sq:Grupi i tetëmbëdhjetë i elementeve kimike]] |
[[sq:Grupi i tetëmbëdhjetë i elementeve kimike]] |
19:37, 28 vasario 2013 versija
Inertinės dujos (tauriosios dujos, retosios dujos) – periodinės elementų sistemos VIII grupės pagrindinio pogrupio cheminiai elementai – helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe), radonas (Rn). Inertinės dujos yra randamos ore, vandenyje, kai kuriuose mineraluose, He – požeminėse dujose. Susidaro per įvairius branduolinius procesus.
Savybės
Bespalvės, bekvapės ir beskonės vienatomės dujos. Helis – vienintelė medžiaga nesustingstanti absoliutaus nulio temperatūroje. Visi elementai yra chemiškai pasyvus, nes jų atomų išoriniai sluoksniai yra užpildyti elektronų.
Helis | Neonas | Argonas | Kriptonas | Ksenonas | Radonas | |
---|---|---|---|---|---|---|
Atominis skaičius | 2 | 10 | 18 | 36 | 54 | 86 |
Atomo masė | 4,0026 | 20,183 | 39,948 | 83,80 | 131,30 | 222 |
Išorinų elektronų konfigūracija | 1s² | 2s²2p6 | 3s²3p6 | 4s²4p6 | 5s²5p6 | 6s²6p6 |
Kiekis ore (%) | 4,6×10-4 | 1,61×10-3 | 0,9325 | 1,08×10-4 | 8×10-6 | 6×10-18 |
Lydymosi temperatūra (°C) | -272 (2,5 MPa slėgyje) | -248,6 | -189,3 | -157,1 | -111,8 | -71 |
Virimo temperatūra (°C) | -268,9 | -245,9 | -185,9 | -153,2 | -108,1 | -63 |
Tankis (kg/m³ | 0,179 | 0,900 | 1,784 | 3,745 | 5,851 | 9,960 |
Panaudojimas
Inertinėmis dujomis prileidžiamos kaitinimo, dujošvytės, signalinės lempos. Naudojamos elektroninėje, vakuuminėje ir branduolinėje technikoje. Atmosferoje suvirinami metalai. Skystas helis naudojamas kaip šaldymo agentas.
Istorija
Dėl inertiškumo ilgą laiką nepavyko aptikti. Pirmąjį iš inertinių dujų – helį 1868 aptiko Ž. Žansenas (Prancūzija), Dž. Lokjeris ir E. Franklendas (Jungtinė Karalystė) saulės protuberantų spektre. Kitos inertinės dujos buvo atrastos 1894–1904 m.
Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA