Masalskiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: be:Род Масальскіх |
|||
| Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Giminė kilo iš [[Černigovo kunigaikštystė]]s kunigaikščių. Jos pradininkas – [[XV a.]] antroje pusėje gyvenęs didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Algirdas|Algirdo]] dukters Teodoros sūnus, [[Riurikaičių dinastija|Riurikaičių dinastijos]] kunigaikštis [[Jurijus Karačevskis]]. Iš tėvo Sviatoslavo jis gavo [[Mosalskas|Mosalsko]] miestą, įkūrė Mosalsko dalinę kunigaikštystę ir tapo pirmuoju jos daliniu kunigaikščiu. Vėliau kunigaikštystę valdė sūnūs Vladimiras, Vasilijus ir Semionas, davę pradžią trims Masalskių giminės šakoms. [[1492]] m. kunigaikštystę užgrobus Maskvos didžiajam kunigaikščiui [[Ivanas III|Ivanui III]], Masalskiai tapo [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] pavaldiniais. Vėliau dalis Masalskių palikuonių grįžo į Rusiją, kurioje įkūrė Kolcovų-Mosalskių ir Klubkovų-Mosalskių atšakas. |
Giminė kilo iš [[Černigovo kunigaikštystė]]s kunigaikščių. Jos pradininkas – [[XV a.]] antroje pusėje gyvenęs didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Algirdas|Algirdo]] dukters Teodoros sūnus, [[Riurikaičių dinastija|Riurikaičių dinastijos]] kunigaikštis [[Jurijus Karačevskis]]. Iš tėvo Sviatoslavo jis gavo [[Mosalskas|Mosalsko]] miestą, įkūrė Mosalsko dalinę kunigaikštystę ir tapo pirmuoju jos daliniu kunigaikščiu. Vėliau kunigaikštystę valdė sūnūs Vladimiras, Vasilijus ir Semionas, davę pradžią trims Masalskių giminės šakoms. [[1492]] m. kunigaikštystę užgrobus Maskvos didžiajam kunigaikščiui [[Ivanas III|Ivanui III]], Masalskiai tapo [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] pavaldiniais. Vėliau dalis Masalskių palikuonių grįžo į Rusiją, kurioje įkūrė Kolcovų-Mosalskių ir Klubkovų-Mosalskių atšakas. |
||
Masalskių pavardė kildinama iš Mosalsko miesto pavadinimo. |
|||
Žymesnės reikšmės politiniame [[LDK]] gyvenime Masalskiai turėjo tik [[XVIII a.]]. |
Žymesnės reikšmės politiniame [[LDK]] gyvenime Masalskiai turėjo tik [[XVIII a.]]. |
||
19:09, 2 vasario 2013 versija
| Masalskiai | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | Rusų kilmės |
| Pradininkas | Jurijus Karačevskis |
| Titulas | Kunigaikštis |
| Laikotarpis | XV–XX a. |
| Šalys | LDK, Rusija |
Masalskiai (lenk. Massalscy, rus. Мосальские) – rusų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos didikų giminė, kunigaikščiai.
Istorija
Giminė kilo iš Černigovo kunigaikštystės kunigaikščių. Jos pradininkas – XV a. antroje pusėje gyvenęs didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo dukters Teodoros sūnus, Riurikaičių dinastijos kunigaikštis Jurijus Karačevskis. Iš tėvo Sviatoslavo jis gavo Mosalsko miestą, įkūrė Mosalsko dalinę kunigaikštystę ir tapo pirmuoju jos daliniu kunigaikščiu. Vėliau kunigaikštystę valdė sūnūs Vladimiras, Vasilijus ir Semionas, davę pradžią trims Masalskių giminės šakoms. 1492 m. kunigaikštystę užgrobus Maskvos didžiajam kunigaikščiui Ivanui III, Masalskiai tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavaldiniais. Vėliau dalis Masalskių palikuonių grįžo į Rusiją, kurioje įkūrė Kolcovų-Mosalskių ir Klubkovų-Mosalskių atšakas. Masalskių pavardė kildinama iš Mosalsko miesto pavadinimo. Žymesnės reikšmės politiniame LDK gyvenime Masalskiai turėjo tik XVIII a..
Žymesni giminės atstovai
- Aleksandras Masalskis (?–1645) – Minsko vaivada
- Mykolas Juozapas Masalskis (1697–1768) – Vilniaus kaštelionas, Lietuvos didysis etmonas
- Ignotas Jokūbas Masalskis (1727–1794) – Vilniaus vyskupas