Apaštalas Jokūbas vyresnysis

Apaštalas Jokūbas vyresnysis gr. Απόστολος Ιάκωβος
Apaštalas Jokūbas
Mirė	44 m. Jeruzalėje
Veikla	vienas iš 12 Jėzaus Kristaus mokinių, apaštalas.
Vikiteka	Apaštalas Jokūbas vyresnysis

Apaštalo Jokūbo vaizdas Jokūbo sobore Peterburgas

Apaštalo Jokūbo soboras Santjago de Komposteloje

Apaštalas Jokūbas vyresnysis (gr. Απόστολος Ιάκωβος, g. Palestinoje – m. 44 m. Jeruzalėje) – vienas iš 12 Jėzaus Kristaus mokinių, apaštalas.

Jokūbas gimė Palestinoje, užmuštas 44 m. Jeruzalėje. Jo vyresnis brolis buvo Apaštalas Jonas evangelistas.

Naujajame Testamente

Kaip jo tėvas ir brolis buvo žvejais. Jo pašaukimo scena aprašyta Morkaus ir Mato evangelijose.

Apaštalai Jokūbas ir Jonas buvo broliai. Juos Jėzus Kristus pavadino Boanergėmis (pažodžiui „perkūnijos sūnumis“) dėl jų užsidegančio charakterio. Literatūroje Jokūbą dažnai vadina Jokūbų vyresniuoju, kad jį atskirti nuo Apaštalo Jokūbo jaunesniojo.

Apaštalas Jokūbas vyresnysis paminėtas Mato (Mt. 10,2), Morkaus (Mr. 3,17), Luko (Lk. 6,14) evangelijose, o taip pat Apaštalų darbuose (Ad.1,13).

Apaštalas Jokūbas su broliu ir Apaštalu Petru buvo pačiais artimiausiais mokiniais. Kartu su Apaštalais Petru ir Jonu buvo Iairo dukters prisikėlimo liudininku (Mk. 5,37; LK. 9,51). Taip pat tik juos Jėzus Kristus padarė savo prisikėlimo liudininkais (Mt. 17,1; Mk. 9,2 ir Lk. 9,28).

Brolių ūmus charakteris pasireiškė, kai jie nusprendė iš dangaus pasiųsti ugnį į samariečių gyvenvietę, (Lk. 9,54); o taip pat paprašė, kad jiems būtų leista atsisėsti Dangaus karalystėje Jėzaus Kristaus dešinėje ir kairėje. (Mk. 10,35-37).

Po Jėzaus Kristaus prisikėlimo ir įžengimo į dangų atsirado Apaštalų darbų knygos puslapiuose. Dalyvavo kuriantis pirmosioms krikščionių bendruomenėms. Apaštalų darbuose pranešama ir apie jo mirtį (12, 1-2), pagal ją karalius Erodas Agripa „nukirsdino Jokūbą, Jono brolį“. Pagal tolimesnį tekstą tai įvyko 44 m. Apaštalas Jokūbas vyresnysis – vienintelis apaštalas, kurio vienintelio mirtis paminėta Naujajame Testamente.

Gerbimas

Katalikų bažnyčioje minėjimo diena liepos 25 d.

Pagal legendą jo palaikai buvo perkelti į Ispaniją į Santjago de Kompostelos miestą. Antrasis palaikų atradimas įvyko 813 m. Tada kilo legenda apie pačio Jokūbo pamokslavimą Pirėnų pusiasalyje, istoriškai visiškai neteisinga.

XI a. kelionės į Santjagą įgavo antrą pagal reikšmę piligrimystės vietą po kelionių į Šventąją žemę.

Kai Jokūbo minėjimo diena liepos 25 d. išpuola į sekmadienį, tai Ispanijoje skelbiami „šventojo Jokūbo metai“, žinoma, bažnyčioje švenčiama labai iškilmingai.

XX a. gale atgimė tradicija: kad gautų liudijimą, apie nueitą „Jokūbo kelią“ piligrimai turi praeiti šimtą ar nuvažiuoti dviračiu du šimtus kilometrų. Atvykęs piligrimas pateikia specialų dokumentą „credencial“ (piligrimo pasą, išlikusį dar nuo viduramžių laikų) su žymomis, padarytomis pakelės punktuose, po ko gauna lotyniškai parašyta „Kompostelos Sertifikalą“.

Jokūbo garbei pavadinta Čilės sostinė – Santjagas.

Ikonografija

Pats seniausias apaštalo vaizdas – VI a. Ravenos mozaika. Joje šv. Jokūbas pavaizduotas kaip senelis su į vamzdelį susuktu popieriumi rankoje. Toliau jis buvo vaizduojamas kaip senelis su maišu ir raitelis ant arklio. Jokūbas buvo garsių dailininkų, tarp jų – Albrehto Diurerio, Rubenso ir daugelio kitų personažas.