Karvės Ola: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

12:02, 8 gruodžio 2012 versija

56°12′24.27″ š. pl. 24°41′40.06″ r. ilg. / 56.2067417°š. pl. 24.6944611°r. ilg. / 56.2067417; 24.6944611

Karvės Ola – karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime (Biržų rajonas), Biržų regioniniame parke. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis gamtos paminklas Šiaurės Lietuvoje. Paminklu paskelbtas 1964 m.

Geologija

Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio devono sistemos uolienos – dolomitas, gipsas, mergelis. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.

Viena ertmė eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir moliuskų, vienoje landoje rasta šikšnosparnių (ūsuotasis pelėausis, šiaurinis šikšnys ir rudasis ausylis) griaučių. 1973–1978 m. olą tyrė Kauno speleologai. 1978 m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.^[1] Karvės Ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi.

Pavadinimo kilmė

Pasakojama, kad į olą prasmegusi karvė, todėl ji taip ir pavadinta.

Šaltiniai

V. Narbutas, A. Linčius, V. Marcinkevičius. Devono uolienų karstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje. Agora, 2001.

↑ Karvės Ola. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 517 psl.

Nuorodos

Karvės Ola

Nuotraukos

Stulpas, žymintis, kad Karvės Ola yra gamtos paminklas
Laiptai į Karvės Olos smegduobę
Karvės Olos šlaitai

[1] Karvės Ola. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 517 psl.

[1]

@@ Eilutė 8: / Eilutė 8: @@
 [[Vaizdas:karves olos kiauryme.jpg|thumb|left|200px|Kiaurymė Karvės Olos smegduobės dugne]]Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio [[devonas|devono]] sistemos [[uoliena|uolienos]] – [[dolomitas]], [[gipsas]], [[mergelis]]. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.
-Viena ertmės eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir [[moliuskai|moliuskų]], vienoje landoje rasta šikšnosparnių ([[ūsuotasis pelėausis]], [[šiaurinis šikšnys]] ir [[rudasis ausylis]]) griaučių. [[1973]]–[[1978]] m. olą tyrė [[Kaunas|Kauno]] [[speleologija|speleologai]]. [[1978]] m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.<ref>{{VLE|IX|517||Karvės Ola}}</ref> Karvės Ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi.
+Viena ertmė eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir [[moliuskai|moliuskų]], vienoje landoje rasta šikšnosparnių ([[ūsuotasis pelėausis]], [[šiaurinis šikšnys]] ir [[rudasis ausylis]]) griaučių. [[1973]]–[[1978]] m. olą tyrė [[Kaunas|Kauno]] [[speleologija|speleologai]]. [[1978]] m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.<ref>{{VLE|IX|517||Karvės Ola}}</ref> Karvės Ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi.
 == Pavadinimo kilmė ==