Magnetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
S r2.6.4) (robotas Keičiama: hu:Állandó mágnes |
||
Eilutė 43: | Eilutė 43: | ||
[[hif:Chumbak loha]] |
[[hif:Chumbak loha]] |
||
[[hr:Magnet]] |
[[hr:Magnet]] |
||
[[hu: |
[[hu:Állandó mágnes]] |
||
[[ia:Magnete]] |
[[ia:Magnete]] |
||
[[id:Magnet]] |
[[id:Magnet]] |
18:25, 28 rugsėjo 2012 versija
Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai, geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas medžiagos gabalas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji ir t. t.
Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra jau žinoma magnetinė rodyklė.
Įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienavardžiai stumia. Magnetai yra:strypinis, pasaginis, žiedinis ir apvalusis.