Magnetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Synthebot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: hu:Állandó mágnes
Eilutė 43: Eilutė 43:
[[hif:Chumbak loha]]
[[hif:Chumbak loha]]
[[hr:Magnet]]
[[hr:Magnet]]
[[hu:Mágnes]]
[[hu:Állandó mágnes]]
[[ia:Magnete]]
[[ia:Magnete]]
[[id:Magnet]]
[[id:Magnet]]

18:25, 28 rugsėjo 2012 versija

Strypelio pavidalo magneto lauko linijos
Strypelio formos magnetas

Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai, geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas medžiagos gabalas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji ir t. t.

Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra jau žinoma magnetinė rodyklė.

Įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienavardžiai stumia. Magnetai yra:strypinis, pasaginis, žiedinis ir apvalusis.