Atogrąžos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:World map torrid.svg|thumb|300px|Atogrąžų zona, išryškinta raudonai]] |
[[Vaizdas:World map torrid.svg|thumb|300px|Atogrąžų zona, išryškinta raudonai]] |
||
'''Atogrąžos, tropikai''' – [[Žemė]]s rutulio teritorija tarp šiaurės ir pietų [[platuma|platumų]] ([[atogrąža|atogrąžų]]), kuriose [[Saulė]] pasiekia [[zenitas|zenitą]] bent kartą per metus – saulėgrįžų dieną: šiaurės atogrąžoje – vasaros [[saulėgrįža|saulėgrįžos]] dieną (birželio 21-22 d.), pietų atogrąžoje – žiemos saulėgrįžos dieną (gruodžio 21-22 d.). Atogrąžų platuma lygi kampui tarp Žemės [[pusiaujas|pusiaujo]] ir jos orbitos plokštumos. Šis kampas dėl Žemės sukimosi ašies precesijos 25 725 metų periodu kinta nuo 21°30 iki 24°30 <ref>[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], II t.</ref>. Dabar šis kampas lygus 23°26. Šiaurės atogrąža vadinama [[Vėžio atogrąža|Vėžio]], pietų atogrąža – [[Ožiaragio atogrąža]]. Jas taip pavadino senovės graikų astronomai, kadangi per vasaros ir žiemos saulėgrįžas Saulė būdavo atitinkamai [[Vėžys (žvaigždynas)|Vėžio]] ir [[Ožiaragis|Ožiaragio]] žvaigždynuose (dabar dėl Žemės sukimosi ašies precesijos būna atitinkamai [[Dvyniai (žvaigždynas)|Dvynių]] ir [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulio]] žvaigždynuose). |
'''Atogrąžos, tropikai''' – [[Žemė]]s rutulio teritorija tarp šiaurės ir pietų [[platuma|platumų]] ([[atogrąža|atogrąžų]]), kuriose [[Saulė]] pasiekia [[zenitas|zenitą]] bent kartą per metus – saulėgrįžų dieną: šiaurės atogrąžoje – vasaros [[saulėgrįža|saulėgrįžos]] dieną (birželio 21-22 d.), pietų atogrąžoje – žiemos saulėgrįžos dieną (gruodžio 21-22 d.). Atogrąžų platuma lygi kampui tarp Žemės [[pusiaujas|pusiaujo]] ir jos orbitos plokštumos. Šis kampas dėl Žemės sukimosi [[Žemės sukimosi ašis|ašies]] [[Precesija (astronomija)|precesijos]] 25 725 metų periodu kinta nuo 21°30 iki 24°30 <ref>[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], II t.</ref>. Dabar šis kampas lygus 23°26. Šiaurės atogrąža vadinama [[Vėžio atogrąža|Vėžio]], pietų atogrąža – [[Ožiaragio atogrąža]]. Jas taip pavadino senovės graikų astronomai, kadangi per vasaros ir žiemos saulėgrįžas Saulė būdavo atitinkamai [[Vėžys (žvaigždynas)|Vėžio]] ir [[Ožiaragis|Ožiaragio]] žvaigždynuose (dabar dėl Žemės sukimosi ašies precesijos būna atitinkamai [[Dvyniai (žvaigždynas)|Dvynių]] ir [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulio]] žvaigždynuose). |
||
Atogrąžų sričiai būdingas [[atogrąžų klimatas]], pasireiškiantis aukštomis oro temperatūromis. Tropikams būdingos [[gamtinės zonos]] yra [[dykumos]], [[savanos]], [[drėgnieji tropikų miškai]], [[musoniniai miškai]]. |
Atogrąžų sričiai būdingas [[atogrąžų klimatas]], pasireiškiantis aukštomis oro temperatūromis. Tropikams būdingos [[gamtinės zonos]] yra [[dykumos]], [[savanos]], [[drėgnieji tropikų miškai]], [[musoniniai miškai]]. |
||
08:28, 15 birželio 2012 versija
Atogrąžos, tropikai – Žemės rutulio teritorija tarp šiaurės ir pietų platumų (atogrąžų), kuriose Saulė pasiekia zenitą bent kartą per metus – saulėgrįžų dieną: šiaurės atogrąžoje – vasaros saulėgrįžos dieną (birželio 21-22 d.), pietų atogrąžoje – žiemos saulėgrįžos dieną (gruodžio 21-22 d.). Atogrąžų platuma lygi kampui tarp Žemės pusiaujo ir jos orbitos plokštumos. Šis kampas dėl Žemės sukimosi ašies precesijos 25 725 metų periodu kinta nuo 21°30 iki 24°30 [1]. Dabar šis kampas lygus 23°26. Šiaurės atogrąža vadinama Vėžio, pietų atogrąža – Ožiaragio atogrąža. Jas taip pavadino senovės graikų astronomai, kadangi per vasaros ir žiemos saulėgrįžas Saulė būdavo atitinkamai Vėžio ir Ožiaragio žvaigždynuose (dabar dėl Žemės sukimosi ašies precesijos būna atitinkamai Dvynių ir Šaulio žvaigždynuose).
Atogrąžų sričiai būdingas atogrąžų klimatas, pasireiškiantis aukštomis oro temperatūromis. Tropikams būdingos gamtinės zonos yra dykumos, savanos, drėgnieji tropikų miškai, musoniniai miškai.