Erdvėlaivis

Erdvėlaivis – kosminė transporto priemonė, skirta skrydžiams į Žemės orbitą, Mėnulį ir į kitas planetas. Erdvėlaiviai skirstomi į vienkartinio ir daugkartinio naudojimo, pilotuojamus ir bepiločius.

Ištakos

Šiuolaikiniams erdvėlaiviams pradžią davė kariniams tikslams gamintos raketos.

Pirmąją pasaulyje knygą, pateikusią daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius parašė LDK bajoras, artilerijos inžinierius Kazimieras Simonavičius (1600−1651 m.) Knyga vadinosi „Didysis artilerijos menas“ ir buvo išleista 1650 m.

XX a. pr. mokslininkų susidomėjimą tarpplanetiniais skrydžiais paskatino mokslinės fantastikos rašytojai, kaip antai Jules Verne („Nuo Žemės į Mėnulį“, 1865 m.) ir Herbert George Wells („Pasaulių karas“, 1898 m.).

Pirmasis realus mokslinis darbas kosminių skrydžių srityje buvo 1903 m. paskelbtas rusų mokslininko Konstantino Ciolkovskio straipsnis „Pasaulio erdvės tyrinėjimai reaktyviniais prietaisais“ (rus. Исследование мировых пространств реактивными приборами), kuriame pateikti skaičiavimai, kad minimaliai orbitai aplink Žemę būtinas 8000 m/s greitis, kurį galima pasiekti daugiapakope raketa, varoma skystu deguonimi ir skystu vandeniliu.

Kosminių skrydžių inžinerijai pradžią davė Robert H. Goddardo 1919 m. straipsnis „Būdas pasiekti itin didelį aukštį“ (angl. A Method of Reaching Extreme Altitudes), kuriame jis pasiūlė ant skysto kuro raketų montuoti Lavalio antgalius. Šiuo darbu savo tyrimus grindė vėlesni erdvėlaivių konstruktoriai Hermannas Oberthas ir Wernheris von Braunas.

Istorija

Vokietija

Raketos „V-2“ startas.

Raketos nešėjos „R-7“ pritaikymas.

„Sputnik-1“.

Vokietija nuo 1926 m. sėkmingai darbavosi raketų kūrime ir 1941 m. pab. jau turėjo pirmąją pasaulyje balistinę raketą „V-2“ (vok. V-2 – Vergeltungswaffe-2, „Keršto ginklas-2“), kurią sukonstravo Wernheris von Braunas. Pirmoji raketa buvo paliesta 1942 m. kovą, o 1944 m. birželį bandomajam skrydžiui paleista „V-2“ raketa, pirmą kartą pasiekė kosminę erdvę. Nuo 1944 m. rugsėjo šios raketos buvo naudojamos Sąjungininkų miestams bombarduoti. Iš viso į Europos miestus buvo paleista 3225 šio tipo raketos raketos. 1944 m. Trečiasis Reichas ėmė naudoti ir raketas „V-1“, kurias galėjo greitašauda paleisti iš specialaus įrenginio.

Raketa	Starto data	Pakopos	Kuras	Įveikiamas nuotolis
A-2	1936 m.	1	etanolis-skystas deguonis	5 km
A-3	1938 m.	1	etanolis-skystas deguonis	28 km
V-2	1942 m.	1	etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	320 km
V-1	1944 m.	1	etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	286 km

Tarybų Sąjunga

Žinodama apie Vokietijos raketas SSSR siekė susikurti tokio pat tipo ginklą. Vokietijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą SSRS gavo V-2 tipo raketų. Pagal šias raketas konstruktorius Sergejus Koroliovas su vokiečių mokslininkų pagalba 1948 m. pagamino "R-1" raketą. Ši raketa išbandyta 1948 m. spalio_10 d. 1949 m. rugsėjo_27 d. į dangų jau kilo tobulesnė vienpakopė sovietų raketa "R-2". Tuo pat metu Sergejus Koroliovas ir jo vadovaujama konstruktorių grupė intensyviai dirbo, kurdami galingą tarpkontinentinę raketą. Tokia raketa sukurta ir pirmąsyk sėkmingai išbandyta 1957 m. rugpjūčio 21 d. Ši raketa buvo pavadinta "R-7". Ji buvo panaudota Šaltojo karo kosmoso varžybose: 1957 m. ji į kosmosą iškėlė pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą "Sputnik-1", o 1961 m. pirmąjį žmogų - Jurijų Gagariną. Šios raketos įvairūs variantai iki šiol į orbitą apie Žemę kelia pilotuojamus ir nepilotuojamus laivus.

Raketa	Starto data	Pakopos	Kuras	Įveikiamas nuotolis
R-1	1948.10.10	1	etanolis-skystas deguonis	270 km
R-2	1949.09.27	1	etanolis-skystas deguonis	600 km
R-7	1957.08.21	2	žibalas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	8000 km

Jungtinės Amerikos Valstijos

Redstone startas 1958

Mercury-3 kapsulė angare

Amerikiečiai pasibaigus karui kaip ir sovietai iš nugalėtos Vokietijos išsivežė raketas "V-1" ir "V-2" bei prisikalbino vokiečių mokslininkus bendradarbiauti. Kartu į JAV išvyko ir konstruktorius Verneris von Braunas.

1946 metais JAV pirmą kartą išbandė "V-2" raketą.

Palyginus gana greitai JAV mokslininkai ištobulino "V-2" ir 1950 metais jau turėjo dvigubai didesnį nuotolį įveikiančią raketą "Redstone""Redstone". Ši raketa nuolatos buvo modifikuojama ir jos pagrindu sukurtos raketos "Jupiter-Redstone", "Mercury-Redstone"

1958 metų vasario 1 d. raketa nešėja "Junona-1" (angl. "Juno-1") į kosmosą pakėlė pirmąjį JAV dirbtinį žemės palydovą "Eksporer-1". Palydovo radio signalas nutilo 1958 metų vasario 28 d. Apie Žemę jis skriejo iki 1970 metų.

1961 metų gegužės 5 d. startavo raketa nešėja "Mercury-3" ("Merkurijus-3"), laivo kabinoje skriejo pirmasis JAV astronautas Alanas Šepardas (angl.Alan Shepard) . Suborbitinis skrydis tęsėsi 15 min., pasiektas 186 km aukštis, nuskrieta 486 km, išvystytas 2294 m/s greitis.

Raketa	Starto data	Pakopos	Kuras	Įveikiamas nuotolis
V-2	1946	1	etanolis-skystas deguonis	280 km
Redstone	1953.08.20	1	etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	320-800 km
Junona-1	1958.02.01	4	gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	6000 km
Jupiter-C	1958.03.21	3	gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	6000 km
Mercury-3	1961.05.05	4	gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	7000 km