AK-47: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: Automatinis teksto keitimas (-SSRS +TSRS & -LSSR +LTSR) |
S r2.7.2) (robotas Pridedama: kk:Калашников автоматы |
||
Eilutė 109: | Eilutė 109: | ||
[[jv:AK-47]] |
[[jv:AK-47]] |
||
[[ka:აკ-47]] |
[[ka:აკ-47]] |
||
[[kk:Калашников автоматы]] |
|||
[[kn:ಎಕೆ - ೪೭]] |
[[kn:ಎಕೆ - ೪೭]] |
||
[[ko:AK-47]] |
[[ko:AK-47]] |
18:27, 30 kovo 2012 versija
AK-47 | |
---|---|
Tipas | šturmo automatas |
Variantai | AKS, AKM, AKMS, RPK, AK-74, AK-101, AK-102, AK-103, AK-107, AK-108 |
Konstruktorius | Michailas Kalašnikovas |
Šalis | TSRS |
Sukurtas | 1947 m. |
Gamintas | 1949 – iki dabar |
Naudotas | 1949 – iki dabar |
Naudotojai | Daugiau nei 100 šalių |
Kalibras, mm | 7,62 |
Šovinys, mm | 7,62×39 (M67) |
Šaudymo sparta, n/min. | 600 |
Svoris, kg | 4,3 (su šoviniais) 3,8 (be šovinių) |
Ilgis, mm | 870 |
Vamzdžio ilgis, mm | 415 |
Pradinis greitis, m/s | 710 |
Taikymo tolis, m | 800 |
Maks. šūvio nuotolis, m | ? |
Mechanizmas | automatinis-dujinis |
Dėtuvė | 30 |
AK-47 (rus. Автомат Калашникова образца 1947 года) – šturmo šautuvas (automatas) sukurtas 1947 m. Sovietų Sąjungoje. Ginklas šaltojo karo metu buvo naudojamas Varšuvos pakto narių bei su jomis glaudžiai politiniais ryšiais susijusių valstybių kariuomenėse ir iki šių laikų išlieka vienas populiariausių ginklų rytų Europoje, Afrikoje bei Azijoje.
Istorija
Automatą sukūrė rusų ginklų konstruktorius Michailas Timofejevičius Kalašnikovas. Ginklo automatikos veikimas pagrįstas parako dujų nuvedimu. Šturmo šautuvas naudoja 7,62×39 mm kalibro šovinius. AK-47 ir jo variantai tapo labai populiariu ginklu dėl savo pigumo ir paprastumo.
Veikimo principas
Ginklas užtaisomas užtraukiant užtaisymo rankenėlę, esančią dešinėje ginklo pusėje. Ji yra sujungta su automato spynos nešikliu, kuris, atitinkamai, laiko spyną. Užtraukiant rankenėlę užtraukiama ir spyna. Ją atleidžiant, spyruoklė, kuri yra sujungta su spynos nešikliu, grąžina spynos nešiklį ir spyna grįžta į pradinę padėtį.
Vykstant šiam procesui, spyna iš automato dėtuvės (30 šovinių) įstumia šovinį į spynoje esantį šovinio lizdą. Šovinys yra paruoštas šauti. Paspaudus gaiduką, paleidimo svirtis atsilaisvina ir, tuo pat metu, paleidžia plaktuką. Jis trenkia į spynos gale esantį daužiklį, o šis – į šovinio kapsulę. Įvyksta šūvis. Šūvio metu išsiskyrusios parako dujos iš pagrindinio vamzdžio nukreipiamos į antrąjį vamzdį (dujų vamzdį), kuriame yra dujų stūmoklis. Dujos jį stumia, o kadangi jis yra sujungtas su spynos nešikliu, tai spyna yra nustumiama nuo šaudymo vamzdžio. Tuo metu parako dujos išmeta tūtelę. Spyruoklė vėl grąžina spyną į pradinę padėtį ir visas procesas prasideda iš naujo.