Ruggero Leoncavallo: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: eo:Ruggero Leoncavallo, hr:Ruggero Leoncavallo |
S r2.6.5) (robotas Pridedama: eu:Ruggiero Leoncavallo |
||
| Eilutė 67: | Eilutė 67: | ||
[[eo:Ruggero Leoncavallo]] |
[[eo:Ruggero Leoncavallo]] |
||
[[es:Ruggero Leoncavallo]] |
[[es:Ruggero Leoncavallo]] |
||
[[eu:Ruggiero Leoncavallo]] |
|||
[[fi:Ruggero Leoncavallo]] |
[[fi:Ruggero Leoncavallo]] |
||
[[fr:Ruggero Leoncavallo]] |
[[fr:Ruggero Leoncavallo]] |
||
04:09, 19 kovo 2012 versija
| Rudžeras Leonkavalis Ruggero Leoncavallo | |
|---|---|
| |
| Rudžeras Leonkavalis | |
| Gimė | 1857 m. balandžio 23 d. Neapolis |
| Mirė | 1919 m. rugpjūčio 9 d. (62 metai) Montekatinis |
| Tautybė | italas |
| Veikla | kompozitorius |
| Alma mater | Bolonijos universitetas |
Rudžeras Leonkavalis (it. Ruggero (Ruggiero) Leoncavallo, 1857 m. balandžio 23 d. Neapolis – 1919 m. rugpjūčio 9 d. Montekatinis prie Florencijos) – italų kompozitorius, libretų kūrėjas, vienas veristinės operos pradininkų.
Biografija
Studijavo iki 1876 m. Neapolio konservatorijoje, kompozicijos mokėsi pas L. Rosį, Bolonijos universitete. 1878 m. literatūros mokslų daktaras. 1892 m. Milano „Teatro del Verme“ pastatyta jo opera „Pajacai“ (Pagliacci, jo libretas, Lietuvoje pastatyta 1923 m.) sulaukė pasaulinio pripažinimo. Su P. Maskanio opera „Kaimietiška garbė“ (Cavalleria rusticana 1890 m.) įtvirtino naujus meninius principus ir idealus, jos tapo klasikiniais veristinės operos pavyzdžiais. Veikėjų muzikos charakteristikas atskleidžia reljefiškos melodinės linijos, ryškios melodramatiškos kulminacijos. Operos sėkmę nulėmė E. Karuzo atliktas pagrindinis Kanijaus vaidmuo. 1906 m., diriguodamas operą „Pajacai“, jis gastroliavo Europos šalyse, JAV, Kanadoje. Sukūrė operečių, baletą, simfoninę poemą, pjesių fortepijonui, romansų. Parašė autobiografija.[1]
Kūriniai
- Mediči, I Medici, 1893 m.
- Bohema, La Bohème, pastatyta 1897 m.
- Zaza, pastatyta 1900 m.
- Rolandas iš Berlyno, vok. Der Roland von Berlin, sukurta Vokietijos imperatoriaus ir Prūsijos karaliaus Vilhelmo II užsakymu, pastatyta 1904 m.
- Maja, Maià, 1910 m., A. Nesi libretas
- Čigonai, Zingari 1912 m.
- Rožių karalienė, La reginetta delle rose, peretė, 1912 m.
- Marionetės gyvenimas, La vita di una marionetta, baletas 1900 m.
Bibliografija
- Reforma, La Rèforme, autobiografija, 1892 m.
Literatūra
- Торадзе Г. Р. Леонкавалло и его опера «Паяцы». М., 1960.
Šaltiniai
- ↑ Vytautė Markeliūnienė. Rudžeras Leonkavalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 14 psl.